Letėrsia e Rilindjes

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:42 pm

Liria
- I -
O shqipe, o zogjt' e maleve, kallzoni:
A shndrit rreze lirie n'ato maja;
mbi bjesh' t'thepisuna e n'ograja,
ku del gurra e gjėmon pėrmallshėm kroni?

A keni ndie ndikund, kah fluturoni
ndėr shkrepa, me ushtue kangėn e saj?
A keni ndie nji kangė tė patravajė?
O shqipe, o zogjt' e maleve, kallzoni!

"Lirim, lirim!" -- bėrtet gjithkah malsia.
A ka lirim ky dhé qė na shkel kamba,
a veē t'mjerin e mblon anemban' robnia?
Flutro shqipe, flutro kah ēelet lama,
sielliu maleve pėrreth qė ka Shqipnia,
e vėshtroje ku i del lirimit ama.
.................................

- VI -
Por nuk u shuejt edhe, jo, shqiptaria:
Lodhun prej hekrash qė mizori e njiti,
lodhun prej terri ku robnimi e qiti,
shpreson me e zgjue fluturim mėnia.

E kqyre: Ndėr male po pėrhapet shkėndija
e lirimit t'Atdheut; fshehtas shėtiti
kasoll' pėr kasoll' rreth buneve e soditi
frymė tė re tue zbrazun pėr gjithkah, hija

e Skanderbegut. Qė ndėr djepa rritin
nanat e Hotit djelmėnin' ushtore
e idhnim n'armikun nėpėr gji iu qitin.

E nalt, ndėr maja, bukuri mbretnore.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:43 pm

Andrra e Jetės (Trina)
I

Molla t'kputuna nji deget,
dy qershia lidhė n'nji rrfanė,
ku fillojnė kufijt' e Geget,
rrijnė dy ēika me nji nanė.

Kreskė e bre perzie me lisa
rriten rrotull, me ēetinė,
plepa t'but' e qiparisa
mbėlojnė e veshin at' ledinė.

S'ushton mali prej baktie,
s'fryn murrlani me duhi;
paq i kthelltė prej perendie,
paq prej njerit e qeti.

Gurra e lugut veē ushtonte
si lahutė me kangė kreshnike;
e ndėr pemė bylbyli kėndonte
valle dasmet e fisnike.

Ngreh, bylbyl, n'at' hije valle,
ushto, gurrė trimneshė, n'shkambije;
bulk i natės kungallė, qi talle
nėpėr gemba e pėr lamie,

kėndoni, kėndoni. Veē prej stanit
t'ardhmen Trina mbramje n'shpi,
tue blegrue nji kij mbas zanit
t'deles nanė keni me ndi.

Veē prej plehut gjel-kokoti
me njat za qė s'nd'rron kurr-herė,
ka me gjegjė se a tue ndėrrue moti
se a tue ēue nji tjetėr erė.


II

U ndie nji za te shtegu;
Cice! del se erdh murgjina,
e mbrapa po vjen Trina
me 'j qingj tė sykės ngryk.

E duel me mjelcė te burgu
Lokja, nxuer viēin jashtė,
e Shega, e lehtė si kashtė
tue kcyemun u bėrlyk.

Iu suell oborrit rrotull
tu' u hjedhė me bisht pėrpjetė;
derisa plaka vetė
rrshanė tu murgjina e ēoj.

Moli tue kėndue, lopėn,
tue pritur viēin prorė;
e tambli, bardh si borė
pėrmbrenda mjelcės gufoj.

Mandej muer kijin pezull
e u vu me sykėn n'sanė,
sa ēote tamblin anė
Zoga me nxe do pak.

Muer edhe krande e cokla,
e Trinkėn muer pėr bri:
ish lodhė: i dhimbte nd'ijė,
e kishte mollzat gjak.

Vuni do krande n'votėr
e fryni n'zjerm qi ish ndalė;
thej pshesh me tambėl valė,
e mbushi kupat plot.

Pshesha me kollomoqe,
t'mirė edhe pėr zotni,
kur don pėr rob e shpi,
me i fal' i madhi zot.

E hangri Zoga shishėm,
por Tringa s'hangri gja,
as Lokja, qi ishte vra
mbas ēikės, nuk hangri dot.

Por tirte ndejė te votra,
tue kqyrė me zemėr t'plasun,
tue nduk' at' shllugė tė rrasun
iu mbushnin sytė me lot.

Kur nji mbas nji pranė zjermit
u mblodhėn gjumit fėmija,
u ēue, e t'dy, si kija,
mbi t'shtruemen i vendoj.

E tirte prap te votra;
penj tirte pėr xhubleta,
e i dukej se tu kėneta,
se n'shpella me dragoj,

tirshin dhe shtojzovallet
tue luejtė pa mejun gishtat;
siellshin me pleq ferishtat
ndoshta edhe fėmin' e vet?

E shloj me pa tue pritun
dritėn e pishės me dorė;
ngrykas, si dy qiellorė,
me krahė pa pupla i gjet.


III

Cice, shka ka sot Trinka
qi po priton m'u ēue?
Zgjoje me dalė me mue,
me lėshue bag'tin' e vet.

- Bij', mos e prek, se njomja
tash a tue folė me Zojėn;
len zan' e mos ēil gojėn
se e lumja Zojė t'bėrtet.

Qe prifti, nanė, qe dajat
mbas tij, me qiri n'dorė;
katundca me malcorė
sa shpia nuk i xe.

- Rri, bij' se sonte Trinka
po shkon me bujtė te Zoja;
merri kėto lule e ēoja
sė lumės dhunti pėr tė.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:44 pm

Andrra e Jetės (Lokja)
I

E n'balkue mbaruen lulet:
shurdh' a vendi e shpia tytė;
jo, me Loken nji e dytė
nėpėr shpi ma nuk u gjet.

Vetun zbardh' e vetun erret
me krye n'hi e shuemja plakė;
nji dorė krande me i ba flakė
pėrmbi votėr kush s'ia qet.

E disprohet me vetveti
qė nuk bani kurrnji djalė:
sot e reja i kish dalė
bashkė me dritė pėr dru nė shpat.

Kish mbajtė zjermin ndezė mbi votėr,
ia kish njomė njat buk' e mjera;
edhe Lokja me gjith' tjera
kishte dalė me petka n'shtat.

Kish shkue motin si pranvera
me ndo'j fėmijė tu' e kalamendun;
ishte knaqė tue u pėrmendun
tash e tash ferishta n'djep.

E disprohet ku i ve mendja
or' e ēas te Trina, e shkreta!
ia lypė mortės n'ankime t'veta,
por mizorja nuk ia nep.

II

U shty vjeshta e krisantemi
vetun vorreve lul'zon;
landėt e pyje, gjith' ku kemi,
tue fry veri po i cungon.

Nd'rron prej dimnit landa veshėn,
e lėshon gjeth't qe para pat;
e, pėr mėshirė, duhitė qi ndeshen,
ia ēojnė t'vorfnit me i ba shtrat.

Binte bor' e frynte veri
tue ēue akull pėr gjith' vis;
nalt orteku ushton pėr mneri
tue fundue ēetin' e lis.

Me dy cokla n'votėr plaka
rri gjith' natėn e vajton;
rri me duer kah ndezet flaka
porsi njeri kur uron.

E shikjon nji dritė t'venitun,
vron pasqyrėn e jetės s'vet:
e larg morten tue kositun
e kujton e pran' e thrret.

E ndie 'j frymė pėrmbrenda shpie
porsi erė qe vjen pa shkas;
e, n'at muzg, nji vegim hije
Lokes n'votėr leht' iu qas;

pėrmbi plakėn krahėt i uli
e ngryk t'shuemen e shtrėngoi;
buzėt t'shpulpueme n'ball' ia nguli;
u ndal drita e ajo mbaroi.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:44 pm

Andrra e Jetės (Zoga)
I

N'pėr ograjė po kėndojnė bylbylat
si tu u prrallė me shoqi-shojnė,
drandafilleve zymbylat
t'kandshmen erė dhunti ia ēojnė.

E nalt n'qiell ma e bukur hana
rreze t'paqta shkon tue shkri;
maje bjeshkve fillon zana
n'valle shoqeve m'u pri.

Lodhė prej vegėsh, prej rrangėsh shpijet,
si u ba natė, ndej Zoga n'votėr;
ndej m'u xe me dru dullijet
qė kish ba n'pėr mal, pa motėr!

E kuvendte me nanė-locen
si pėrgjumshėm, ndonji fjalė,
derisa bri votrės gocėn
e muer gjumi dalkadalė.

Fjet bri votrės: e kur shkėndija
shndritte at fėtyr' tė patravajė,
ejėll prej qiellit ulet te shpia
dukej faret fėtyra e sajė.

Herė n'at' gjumė tue qeshun dukej,
si m'u falė herė dorėn ēote;
herė pėrmallshem n'veti strukej
e n'fėtyrė gjaku t'tan' i vėlote.

(Ngrimun n'ar, mbi 'i pullali
nėn balkue nji beg kish dalė;
holl' e i gjatė porsi selvi
n'rrugė nėn gardh ish dukė nji djalė.)

E nan-bardha tue shikjue:
"Flej me engjuj, thotė, o bi;
pusho shtatin me i ndihmue
Lokes sate nėpėr shpi".


II

Prej nėn nji tjegllet kish dalė si 'j tra,
ku nji mij' tesha vėloshin pa da;
pėrmbi shpi ndihej tue rrahun troka
e ushtonte toka

prej kambėsh t'bag'tive. Ka dalė Harapi
herėt, e shpatit delet ja hapi;
ka dalun Mica me lopė tė mėdhaja
nėpėr ograja.

Kur u zgjue Zoga vojt te balkoni
e pau se bleta vėlonte te zgjoni;
pau se n'at' nade poshtė nji lavruer
kish ba nji shpuer.

Tue sjellun krahnin kėndote me veti,
e i rridhte krahve si nji valė deti,
ku shndriēėm dielli lėshonte si zhgjeta
rrezet e veta.

Rreze flak' arit. Por rrotull fėtyra
e fushės kish nd'rrue; kish nd'rruemun zyra
e bimės e e pem've; pėrmbi balkue
deri kish nd'rrue

erė filcigeni; po vite 'j tjetėr
erė: porsi makthit; e rruga e vjetėr
nėn shpi, mbas gardhit, porsi nji dritė
shkonte tue qitė.

Nuk e kish vrumun kurr nder dit' t'veta
at rrugė n'balkue. Ktheheshin me ēeta
asaj katundsit, tue dalė pa pra
e ajo s'kish pa.

U nis te puna mėrziēėm. Nisi
ndėr penj sovajkėn, e shpata krisi,
cirliknė rrotllat posht' e pėrpjetė
nėn kambė tė shpejtė.

E vojt n'dritare prap. Ndoshta begu
ka mbėrri te rruga e pret te shtegu
veshun me t'arta, mbi 'j pullali
pėr bukuri.

Nuk ishte begu: nėn diell t'valtė
veē dy dallėndysha bajshin do baltė,
balt' e kashtare pėr ēerdhe t'vet,
se Shėn Ejėlli a nget.

Ndoshta po avitet nji djal' i ri
i holl' e i gjatė porsi 'j selvi,
me rrip rreth brezit, me nji gjashtore
e 'j kacatore.

Nuk erdhi djali: veē dy bylbyla,
nji n'drandofille, nji ndėr zymbyla,
pėrmallshėm thrrasin, e shoqi-shojnė
me kangė gazmojnė.


III

Vijnė dallėndyshat porsi era
pėrte' det te ēerdhja e vet;
vijnė bylbylat ku pranvera
n'pyje t'veshuna po i thrret.

Se qe pemėt kan' endun lulet,
e u vesh fusha me blerim;
lehtas prroni malit ulet
da prej borės qė i nep ushqim.

E, i dish'ruem, bje pėr fushore
me rritė bimėn pėr gjith' vend,
ku 'j erė akullit mizore
kishte hupė lul'zim e shend.

Edhe ti prej asaj qė t'rriti
daju, vash', e mos vajto;
me nji veshė, qė kurr s'ta shndriti
paras, shtatin hijesho.

Bashkė me lule len dashtnija,
me kangė t'shpendit qė galdon;
e pranverės bukuria
bashkė prej gjumit t'tan' i zgjon.

Del, o bij', prej shpisė sate,
del prei t'vorfėnit katund;
njajo flakė qė n'zemėr pate
do t'pėrvjellin tjetėrkund.

T'pret nji zemėr flak' e shkėndija,
pret me tanden m'u ba nji;
sa jetė t'apin Perėndia
mos m'u damun kurr prej 'si.

T'lypė nji bes' e ta nep t'ndershme
dora e unazaqė t'ven n'gisht;
e ndėrmjet pr'at besė t'gjithhershme
a dorzan' i lumi Krisht.

Sogjetarė, porsi furia
e nji rrfes' qė qetat shpon,
janė tė qiellit nalt ushtria
e n'dorė shpata iu veton.

E din idhun regj Davidi,
e dinė lott qė pa pra qet,
kur sheh morten se kositi
an' e mb'an krajlninė e vet.


IV

E kandshme asht hana
kur del me zana,
e n'tokė me dritė pėrndaret,
Hyjzit qė shndrisin
e qė shetisin
n'pėr qiell, jan' t'bukur faret.

Kur del agimi
e rruzullimi
me 'j dritė kuqloshe mbėlohet
e pėrmbi kashta
shndritė pika-lashta,
zemra pėr mall gazmohet.

Asht i madh shendi,
kur ndihet shpendi
ndėr pyje tue pingrue;
e knaqshme a 'j lule
kur iu pėrkule,
o fllad i leht', me e l'mue.

Por s'i giet qielli,
nuk i giet prilli
as fllad qė shetitė lulet
e me erna veshet,
foshnjės qė i qeshet
nanės, kur mbi 'tė pėrkulet.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:45 pm

Risto Siliqi 1859 - 1935



Hyrje


Lindi nė Shkodėr mė 1882. Atdhedashuria e dalloi qė nė bankat e shkollės. Mė vonė ai merr pjesė bashkė me Luigj Gurakuqin me Hilė Mosin nė kryengritjen e Malėsisė sė Madhe dhe bėhet kėngėtari i saj. Pas shpalljes sė Pavarėsisė, nė vitet 1913-1914, bashkė me Hilė Mosin boton nė Shkodėr gazetėn "Shqypnia e re". Dy poetėt atdhetarė nėpėrmjet kėsaj gazete me artikuj dhe vjersha tė shumta luftuan me guxim kundėr propagandės antishqiptare, goditėn Komisionin Ndėrkombėtarqė qeveriste qytetin dhe pėrkrahte feudalėt. R.Siliqi, gjithashtu, u pėrpoq me tė gjitha forcat pėr demokratizimin e pushtetit dhe pėr vendosjen e arsimit laik dhe falas nė luftė me klerin reaksionar dhe tė huajt. Mė 1915 poeti lufton pėr mbrojtjen e Shkodrės kundėr synimeve malazeze.
Mė vonė largohet nga politika, punon si nėpunės nė Vlorė, Tiranė dhe si avokat nė Shkodėr. Vdiq mė 1936.
Libri i vetėm qė nxorri nė dritė R.Siliqi ėshtė "Pasqyra e ditėve tė pėrgjakshme" (1913) kushtuar Kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe ku mori pjesė edhe vetė. Pėrveē kėsaj, Siliqi botoi vjersha nė organe tė ndryshme, la edhe dorėshkrime. Tematika e vjershave tė tij ėshtė atdhetare dhe shoqėrore. Ai lėvron edhe vjershėn satirike. Krijimtaria e tij poetike shquhet pėr idetė demokratike, pėr simpatinė ndaj luftėtarėve tė thjeshtė malėsorė, pėr dufin luftarak, thjeshtėsinė, ndikimin e frytshėm nga poezia popullore. Vlerėn artistike poesisė sė tij ia zbehin notat retorike, qė vihen re herė pas here dhe gjuha e papėrpunuar. Megjithatė ka vjersha shprehėse si "Tradhtarėve tė kombit" dhe "Mehmet Shpendi" ku portreti i trimit qė i dha emrin vjershės, jepet me forcė epike dhe ngjyra legjendare.

Kur' nuk gjendet zbathė e zdeshun
Por gjithmon' gatue pėr pritė.
N'zheg e n'shi e n'borė e breshėn
shtati i tij gjithmonė vaditė.

Shpesh Siliqi i ndėrthur motivin atdhetar me atė shoqėror.

Poemthi "Luftėtari ynė" ėshtė i afėrt pėr nga tematika me vjershėn "Shpėrblimi" tė Asdrenit dhe "I mbetuni" tė Mjedės. Heroi i tij ėshtė njė fshatar i varfėr qė, pėr lirinė e atdheut, rrėmben pushkėn dhe jep jetėn nė luftė. Poeti proteston kundėr klasave tė pasura qė i lanė fėmijėt e kėtyre luftėtarėve pa mbrojtje:

Dyert tė huaja tė kėrkojnė
Pėr njė kojė bukė tė thatė!

Protesta ndaj padrejtėsive shoqėrore ndihet edhe nė krijime tė tjera tė fundit tė R.Siliqit sidomos nė vjershėn e gjatė "Burim poetik".
Vepra mė e njohur e R.Siliqit dhe mė e realizuara ėshtė poemthi lirik "Mrika nė shkangull". Kėtu gjejmė shfaqe spontane tė realizmit, edhe pse vepra nė tėrėsinė e saj ėshtė romantike. Mrika, njė vajzė e re, e ēiltėr, plot ėndrra, gabon nė dashuri dhe i jep fund jetės. Poeti e mbron forcėn e dashurisė, dėshirėn pėr lumturi dhe proteston kundėr shoqėrisė patriarkale e hipokrite, qė me zakonet e saj tė egra bėhet e pamėshirshme ndaj tė pafajshmėve. Vepra, pėrveē mendimit tepėr tė avancuar pėr kohėn ka edhe vlera artistike. Poeti ka arritur kėtu njė thjeshtėsi dhe natyrshmėri, njė ngrohtėsi ndjenje qė u mungon krijimeve tė tjera. Poema spikat pėr vėzhgimet e holla psikologjike qė ndriēojnė botėn shpirtėrore tė heroinės. Tablotė e natyrės, plot ėmbėlsi e hijeshi, me ngjyra romantike, janė nė funksion tė ndjenjave tė protagonistes. Poema ėshtė e llojit shoqėror-psikologjik.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:46 pm

Mihal Grameno 1871 - 1931



Hyrje


Mihal Gramenoja ėshtė nga ata shkrimtarė tė vitėve tė fundit tė Rilindjes qė luftuan pėr ēėshtjen kombėtare dhe me pushkė. Atdhetar i flaktė, ai solli nė shkrimet e tij mbresa tė drejtpėrdrejta nga lufta e popullit tonė pėr pavarėsi dhe, mė vonė, pėr demokracie pėrparim. Lindi mė 1871 nė Korēė, nė njė familje me ndjenja atdhetare. Nė vendlindje mori edhe mėsimet e para. Ende i vogėl, pėr nevoja ekonomike mori udhėn e kurbetit, nė Rumani. Aty u lidh me lėvizjen atdhetare dhe mė 1889 u zgjodh sekretar i shoqėrisė "Drita". Me vullnet dhe kėmbėngulje punoi pėr tė zgjeruar horizontin e tij kulturor. Botoi vjersha dhe artikuj nė shtypin e kohės. Mė 1907 ishte antar i ēetės sė Ēerēiz Topullit dhe luftoi pothuajse nė tė gjithė Shqipėrinė e Jugut. Xhonturqit e burgosėn disa herė. Mori pjesė nė Kongresin e Manastirit dhe mė 1912 nė Shpalljen e Pavarėsisė. Pas kėtij viti mbrojti me forcė shtetin shqiptar.
Gjatė viteve 1915-1919 jetoi nė Amerikė, ku bėri punė tė palodhur nė lėvizjen e atdhetarėve shqiptarė tė atjeshėm. Pėrfaqėsoi shqiptarėt e Amerikės nė Konferencėn e Paqes nė Paris.
Nė vitet 1921-1924, si publiēist mbrojti idealet demokratike. Pas dėshtimit tė Revolucionit tė Qershorit, i sėmurė, e i dėshpėruar, u tėrhoq nga lėvizja shoqėrore.
Vdiq nė Korēė mė 1931. Pėr meritat e shquara nė dobi tė atdheut, i ėshtė dhėnė titulli "Hero i Popullit".
Veprimtaria letrare e Gramenos kap njė ēerek shekulli (1900-1925). Mihal Gramenoja ėshtė njė ndėr novelistėt e parė tė letėrsisė sonė. Novelat e tij u hapėn rrugėn romaneve tė para shqiptare. Ai shkroi novelat "Oxhaku" (1909) dhe po atė vit "E puthura" dhe "Varri i Pagėzimit". Tek "Oxhaku" dhe "E puthura" trajton ēėshtjen e pabarazisė shoqėrore si burim fatkeqėsish nė jetė. "Varri i pagėzimit" paraqet luftėn e pamėshirshme qė bėri kleri reaksionar grek kundėr mėsimit tė gjuhės shqipe.
Nė pėrgjithėsi novelat e tij kanė natyrė sentimentale. Tek ato gjejmė pėrpjekje pėr tė krijuar mjedise tė besueshme shqiptare dhe personazhe nga klasat e shtresat e ndryshme tė shoqėrisė sonė tė asaj kohe. Libri me kujtime "Kryengritja shqiptare" (1925) zė vend tė veēantė nė krijimtarinė e Gramenos. Nė pjesėn e parė flet pėr ēetat kryengritėse, pėr luftimet dhe punėn propaganduese tė ēezės sė Ēerēiz Topullit, bėn portrete tė qėlluara luftėtarėsh e njerėzish tė thjeshtė tė popullit. Nė prozėn e Gramenos nuk mungojnė edhe pjesė me nivel tė kėnaqshėm artistik, pėrshkrime dhe dialogje tė gjalla.
M.Gramenoja ka botuar dy vepra dramatike: komedinė "Mallkimi i gjuhės shqipe" (1905) dhe dramėn "Vdekja e Pirros" (1906), tė dyja janė shkruar nė vargje.
Komedia "Mallkimi i gjuhės shqipe" trajton luftėn e atdhetarėve shqiptarė kundėr klerit reaksionar grek dhe elementėve grekomanė; te "Vdekja e Pirros" trajtohet kthimi i Pirros fitimtar nga Italia dhe vrasja e tij me tė pabesė. Veprat dramatike tė Gramenos vuajnė nga fragmentizmi dhe mungesa e veprimit. Megjithatė sė bashku me veprat dramtike tė Ēajupit e tė Fan Nolit, ato i ēelėn rrugėn dramaturgjisė shqiptare. M.Gramenoja shkroi edhe vjersha tė cilat i botoi mė 1912, tė pėrmbledhura nė librin me titull "Kėngėtore shqipe - Plagėt". Bien nė sy vjershat atdhetare qė i kushtohen lėvizjes kryengritėse. Disa prej tyre, si: "Pėr Mėmėdhenė", "Uratė pėr liri", "Lamtumirė", me patosin kushtrues, u pėrhapėn mjaft dhe u kėnduan edhe si kėngė:

Pėr mėmėdhenė, pėr mėmėdhenė,
vraponi, burra, se s'ka me pritė!
Tė vdesim sot me besa-besė
pranė flamurit tė kuq qė u ngrit,

Poezia atdhetare e Gramenos u bėri jehonė tė drejtpėrdrejtė ngjarjeve tė vrullshme qė do tė sillnin Pavarėsinė e Shqipėrisė. M.Gramenoja ėshtė nga publiēistėt nė zė tė Rilindjes e tė periudhės qė pasoi. Ai ėshtė cilėsuar si njė nga pamfletistėt mė tė njohur tė sė kaluarės. Shkrimet e tij publiēistike u vunė drejtpėrdrejtė nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare.
Drejtoi gazetat "Lidhja orthodhokse" (1909-1910) dhe "Koha" (1911-1926), me disa ndėrprerje, dy nga gazetat mė pėrparimtare tė traditės. Bashkpunoi edhe me shtypin tjetėr tė kohės.
Nė shkrimet e tij Gramenoja del si pėrfaqėsues i anės mė tė vendosur e mė demokratike tė lėvizjes sonė kombėtare. Ai goditi ashpėr jo vetėm pushtuesin osman, por dhe armiqtė e tjerė tė ēėshtjes kombėtare: klerin reaksionar grek e grekomanėt, pseudoatdhetarėt, feudalė tė mėdhenj e borgjezė tė pasur, tė cilėt i quan me tallje "syfete" e "honxho-bonxho". Nga na tjetėr, ka besim vetėm tek vegjėlia, te populli dhe te roli i tij nė fatet e kombit. Mė 1912, ai shkruante: "Kemi besim te varfanjakėt, dhe kjo opingė ėshtė shtylla dhe shpresa e kombit shqiptar".
Nė fillim tė viteve `20 zgjerohen pikpamjet politike tė Gramenos. Nė gazetėn "Koha" ai boton artikuj me ide demokratike dhe propagandon ngjarjet e mėdha politike tė kohės.
Njė nga dokumentet mė tė shquara tė gazetarisė e tė lėvizjes demokratike tė atyre viteve ėshtė artikulli "bashkim dhe pėrparim".
Shkrimet publiēistike tė Mihal Gramenos shquhen pėr frymėn popullore, pėr patosin luftarak, ironinė e sarkazėm therėse.
M.Gramenoja mbetet nė letėrsinė shqiptare, nė radhė tė parė, si publiēist. Shkrimet e tij dhanė ndihmesė nė krijimin e novelės e tė dramės. Ėshtė ndėr autorėt e parė qė solli nė letėrsi nė mėnyrė tė gjerė, personazhe nga shtresat e varfėra tė shoqėrisė shqiptare.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:47 pm

Ē A J U P I



Hyrje


Emri i tij i vėrtetė ėshtė Andon Ēako, nuk dihet pėr ē'arsye ai pėrdori edhe formėn Zako. Emri letrar Ēajupi ėshtė emri i njė mali tė vendlindjes, mallin dhe kujtimin e sė cilės e nguliti dhe e pėrjetėsoi nė pseudonimin e tij. Lindi nė Sheper tė Zagorisė mė 27 mars 1866. Mėsimet e para i mori nė vendlindje ku kreu dhe njė shkollė gjysėm tė mesme greke. Po shkolla mė e madhe e vendlindjes ishte shkolla e fshatarit, e njohjes sė jetės dhe tė shpirtit tė popullit, tė gėzimeve dhe tė brengave tė bashkėfshatarėve tė tij. Rol tė madh nė formimin e tij ka luajtur sidomos gjyshi nga e ėma, i cili e futi nė botėn magjepėse tė pėrrallave, tė legjendave e tė kėngėve popullore, prej sė cilės poeti i ardhshėm nuk do tė ndahej mė kurrė. I ati i Ēajupit, Harito Ēakua, ishte kurbetēi nė Misir, ku qe aktivizuar nė lėvizjen atdhetare. Ai e tėrhoqi tė birin nga fshati pėr tė vazhduar studimet. Andoni ishte vetėm 15 vjeē, kur la shoqėrinė pėr tė ndjekurnjė kolegj francez nė Aleksandri, duke marrė me vete mallin e sė ėmės Zoicės, dhe tė gurėve e maleve tė Zagorisė. Nė kolegj mori njė kulturė tė mirė dhe u dallua ndėr tė parėt midis shumė nxėnėsve tė kėsaj shkolle qė vinin nga vende tė ndryshme tė Mesdheut. Me kėtė kulturė ai i kishte tė hapura dyert e universitetit, tė cilin e ndoqi nė vitet 1887-1893 nė Gjenevė, ku studjoi pėr drejtėsi. Kėtu u njoh me njė vajzė vendase Evgjeninė, e cila e bėri tė lumtur po dhe fatkeq, sepse i vdiq pas njė vit martese, duke lėnė jetim tė birin e porsalindur, Stefanin. Kjo humbje e tronidi thellė poetin dhe i la vragė tė thellė.
Ajo u bė shkak qė, pas dhjetė vjetėsh, tė shkruante elegjinė "Vaje", njė nga elegjitė mė tė bukura dhe mė prekėse tė poezisė sonė.
Mė 1883 me dokumentin e drejtėsisė nė xhep dhe me djalin nė krahė u kthye nė Misir dhe u vendos nė Kajro, ku nisi tė ushtronte profesionin e avokatit. Po prej kėtij profesioni hoqi dorė shpejt. Shkak u bė njė konflikt me autoritetet e vendit gjatė njė proēesi gjyqėsor ku avokati i ri mbrojti tė drejtėn dhe nuk u lėshoi pe pushtetmbajtėsve. Jetoi me pasurinė qė i kishte lėnė i ati, dhe iu kushtua tėrėsisht ēėshtjes atdhetare dhe krijimtarisė letrare.
Ēajupi gjeti nė Misir njė lėvizje patriotike tė zhvilluar. Shqiptarėt e ngulimeve tė Egjiptit kishin organizuar njė shoqėri atdhetare e kulturore dhe mbanin lidhje sidomos me "Shoqėrinė e Stambollit". Por kėtė lėvizje u munduan ta kthenin nė anėn e tyre disa rrethe grekomanėsh, tė cilėt intrigoni kundėr patriotėve tė vėrtetė dhe kundėr Ēajupit. Ai u bė shpirti dhe figura mė e njohur e kolonisė patriotike tė Misirit, Ēajupi mbrojti interesat e shqipėrisė dhe tė popullit shqiptar, demaskoi synimet e xhonturqve, tė grekomanėve dhe tė gjithė armiqve tė tjerė tė ēėshtjes sė kombėtare.
Emri i tij nisi tė njihej nė rrethet e atdhetarėve qė nė fund tė shekullit, kur botoi mė 1898 artikullin e gjatė "Duke kėrkuar njė alfabet", nė tė cilin spikat shqetėsimi i tij pėr unitetin e lėvizjes kombėtare dhe kulturore, pėr shkrimin dhe lėvrimin e gjuhės amtare pėrmes njė alfabeti tė njėsuar. Por vepra qė e bėri tė njohur nė mbarė botėn shqiptare ishte pėrmbledhja poetike "Baba Tomorri" (1902) ku pėrfshiu komedinė "katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr". Me kėtė vepėr ai u bė poeti mė i njohur pas Naimit, figura qė zuri vendin qė mbeti bosh pas humbjes sė poetit kombėtar mė 1900.
Vjershat patriotike dhe luftarake tė "Baba Tomorrit" frymėzuan ēetat e lirisė dhe kryengritjet e mėdha qė i sollėn pavarėsinė Shqipėrisė mė 1912. Kėtė ngjarje poeti e priti me gėzim, u duk se iu hap udha pėr t'u kthyer nė mėmėdhč, por, Lufta e Parė Botėrore dhe trazirat e mėvonshme e shtynė larg kėtė shpresė. Megjithatė ai i ndiqte nga afėr ngjarjet nė Shqipėri, duke mbetur gjithmonė nė krah tė forcave pėrparimtare e demokratike. Mė 1919 Ēajupi ishte nė ballė tė pėrpjekjeve tė shqiptarėve tė Misirit, pėr tė mbrojtur tė drejtat e popullit shqiptar nė Konferencėn e Paqes qė mblidhej nė Paris. Ai dėnoi qeverinė e Durrėsit, qė ishte vegėl e fuqive imperialiste, ashtu siē dėnoi pėrpjekjet e feudalėve tradhėtarė pėr ta bėrė Shqipėrinė ēiflik tė tyre e pėr ta nxjerrė nė ankand sipas interesit. Me kėto qėndrime ai thelloi demokratizimin nė lėvizjen mendore dhe nė letėrsinė shqiptare. Kjo u shpreh nė frymėn antifeudale tė veprės sė tijdhe nė vendin qė ai u dha problemeve shoqėrore nė krijimtarinė e tij letrare e publiēistike. Nė kėto vite Ēajupi , si shumė atdhetarė tė tjerė, pėrjetoi krizėn e idealeve tė bukura tė Rilindjes. Nė krye tė punėve nė Shqipėrinė e pavarur, nė vend tė atdhetarėve tė ndershėm po vinin njerėz qė i binin pas interesit tė tyre, pa menduar pėr fatet e kombit. "Nė Shqipėri, -shkruan ai mė 1922- njė turkoman, njė grekoman, njė sllavoman, njė intrigant, njė tradhėtar, takon tė bėhet … regjent, ministėr, prefekt, faqe me nder dhe mbret".
Ēajupi ishte pėr demokracinė dhe qytetėrimin, prandaj e pėrshėndeti Revolucionin Demokratiko-Borgjez tė Qershorit tė vitit 1924, frytet e tė cilit nuk arriti t'i gėzonte populli shqiptar. Demokracia e pati jetėn e shkurtėr dhe, nė vend tė saj, u rikthye pushteti i feudalėve me ardhjen e A.Zogut nė fuqi. Kur u mor vesh se ky do ta shpallte veten mbret, Ēajupi qė ishte nė krye tė "Shoqėrisė sė miqve", tė themeluar nė Kajro, i drejtoi Qeverisė sė Tiranės njė protestė, midis tė tjerave thuhej se koha e mbretėrve shkoi, "kurse edhe ata qė i kanė, po vėshtrojnė t'i pėrzėnė", Ky qėndrim i vendosur antimonarkist ia mbylli pėrfundimisht poetit rrugėn pėr t'u kthyer nė Shqipėri, qė tė tretej nė "baltėn mė tė ėmbėl se mjalta" tė mėmėdheut. Vdiq nė Kajro mė 11 korrik 1930. Shtypi zyrtar nė Shqipėri e kaloi vdekjen e tij pothuajse nė heshtje.
La nė dorėshkrim pjesėn mė tė madhe tė veprave tė tij, poemėn "Baba Musa lakuriq", njė parodi e biblės, tragjedinė "Burri i dheut", qė u botua pas vdekjes mė 1935, komedinė "Pas vdekjes" qė u botua mė 1937, pėrmbledhjen poetike "Kėngė e vome", fati i sė cilės nuk dihet. Me gjallje, pėrveē "Baba Tomorrit" botoi Pėrrallat e La Fontenit (1921) pėrshtatur prej tij nga frengjishtja dhe "Lulet e Hindit" (1922), njė tufė vjershash tė letėrsisė sanskrishte, nga artikujt e paktė qė botoi nė shtypin e kohės duhet pėrmendur pamfleti "Klubi i Selanikut" (1909), njė nga kulmet e publiēistikės sė Rilindjes. Nė kėtė pamflet Ēajupi demaskoi demagogėt e xhonturqve dhe tė veglave tė tyre, qė kishin hyrė nė lėvizjen kombėtare pėr interesat e ngushta tė kastės sė bejlerėve turkoshakė e fanatikė, tė zellshėm pėr t'i zgjatur jetėn tė "sėmurit tė Bosforit", perandorisė sė kalbur tė sulltanėve osmanė.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:48 pm

Komedi
Poezi
Fabula

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:48 pm

Krijimtaria


Krijimtaria e Ēajupit si poet ėshtė e gjerė, por vepra e tij kryesore ėshtė "Baba Tomorri", njė nga pėrmbledhjet poetike mė tė rėndėsishme botuar gjatė Rilindjes. Interesi i gjallėqė zgjoi ajo, pritja qė iu bė nga lexuesi e kritika e kohės, lidhet me forcėn e fjalės poetike tė Ēajupit me rininė e frymėzimit tė tij si poet qė do tė shprehte aspiratat, ėndėrrat dhe idealet e njė faze tė re tė lėvizjes kombėtare , e cila nė fillim tė shekullit tonė njohu njė ngritje tė pėrgjithshme qė shpuri nė kryengritjet e mėdha tė viteve 1910-1912 dhe nė fitoren e pavarėsisė.
"Baba Tomorri" shėnonte njė nga kulmet e poezisė sė Rilindjes, pra me "Baba Tomorrin" i hapeshin shtigje tė reja poezisė shqiptare, frynte nė tė njė flladi ri dhe hynte nė tė njė notė e re, mė e fortė dhe mė konkrete nga fryma sociale. Prandaj "Baba Tomorri" si vepėr qėndron nė kapėrcyell tė dy epokave, me rrėnjė tė forta nė traditėn romantike tė Rilindjes, si vazhdim i saj, dhe me vėshtrim nga horizontet e njė poezie tė ardhshme realiste dhe sociale. Fryma popullore, me tė cilėn janė gatuar vjershat e "Baba Tomorrit", u dha atyre njė vulė origjinaliteti tė veēantė, njė tingėllim aq magjepės pėr veshin e lexuesve, sa ato u bėnė shpejt popullore dhe pushtuan zemrat e tyre.
Pėrmbledhja poetike "Baba Tomorri" pėrbėhet nga tri pjesė qė autori i titullon: "Atdheu", "Dashuria" dhe "Pėrralla tė vėrteta e tė rreme".
Motivi atdhetar, dashuria pėr baltėn dhe gurėt e mėmėdheut dhe malli pėr ta, kujtimi i sė kaluarės heroike dhe krenaria pėr traditat e tė parėve, dėshira pėr ta parė atdheun tė lirė dhe thirrja pėr tė rrokur armėt kundėr pushtuesit, i japin poezisė sė Ēajupit atė tharm frymėzimi dhe atė patos luftarak qė e bėn tė hyjė thellė nė shpirtin e shqiptaritdhe ta trondisė atė.
Tema atdhetare fiton nė poemėn e Ēajupit njė pėrmbajtje konkrete e tė prekshme, sepse ai shprehu ndjenjat dhe mendimet e njeriut tė thjeshtė, tė bujkut e tė bariut, lidhur me baltėn e mėmėdheut dhe me varret e stėrgjyshėve. Mėmėdheu ėshtė si toka ku njeriu lind, mėson gjuhėn e nėnės, njeh prindėrit, ku rron me ėndrra dhe me shpresa, ku dėshiron tė ketė varrin. Ky vend pėr shqiptarin ėshtė Shqipėria.

Ku i duket balta
Mė e ėmblėl se mjalta,

shkruan poeti. Atdheu i jep njeriut nder, i jep kuptim dhe vlera morale jetės sė tij. Poezia e Ēajupit kėto ide tė Rilindjes i shprehu me njė gjuhė tė thjeshtė, me njė njė varg qė rrjedh i ēlirėt, si nė kėngėt e popullit, me njė fjalor poetik konkret dhe me njė ndjenjė aq tė sinqertė e aq tė ēiltėr, sa e bėn aty pėr aty pėr vehte lexuesin dhe i ngulitet nė mendje e nė zemėr.
Jeta ėshtė e bukur nė atdhe kur njeriu gėzon lirinė, liria ėshtė gjėja mė e shtrenjtė pėr njeriun, do tė shkruante poeti, por shqiptarėt e kishin humbur atė dhe kishin rėnė nė njė robėri tė rėndė shekullore:

Pesėqind vjet kemi rruar
me pahir,
Lidhurė kėmb' e duar
me zinxhir!

Shkruante Ēajupi nė poezinė "Shqiptar", duke lėshuar kushtrimin:

Ēvish rrobat e robėrisė,
Mėmėdhč,
Vish armėt e trimėrisė,
se ke ne!

Nė kėto vargje tė pėrziera, katėrrokėshi thyen rrjedhėn e tetėrrokėshit, duke i dhėnė njė ritėm tė ri shprehjes poetike, kurse aliteracioni i jep njė timbėr tė veēantė. E gatuar me frymėn kryengritėse, poezia atdhetare e Ēajupit ishte kėshtu njė kushtrim lufte; nė tė shpirti luftarak dhe motivi atdhetar i poezisė sė Rilindjes gjeti shprehjen e vet mė tė gjallė dhe mė tė hapur. Poezia atdhetare e Ēajupit ėshtė kėshtu poezia e toneve tė forta, njė poezi e trazuar qė vlon nga malli e dashuria pėr vendlindjen dhe nga zemėrimi e thirrja pėr luftė.
Ajo shėnoi kulmin e poezisė atdhetare tė Rilindjes, prandaj dhe u bė himn atdhedashurie edhe vetėmohimi pėr ēetat e lirisė, gjatė Rilindjes e mė pas.
Njė notė tė re, tė freskėt solli poezia e Ēajupit edhe nė lirikėn e dashurisė. Ai i kėndon njė dashurie tokėsore, duke e zhveshur poezinė dashurore nga konvecionalizmi. Ēajupi nuk pėrsiat pėr dashurinė, ai e pasqyron atė si njė ndjenjė tė jetuar, si njė kujtim tė gjallė a pėrjetim tė sinqertė, tė cilin e jep me thjeshtėsinė dhe konkretėsinė e lirikės popullore. Poeti i kėndondashurisė sė parė, i kėndon vashės qė i prish gjumin; i kėndon mikes sė jetės, bukurisė sė saj, u kėndon gėzimeve dhe brengave qė i sjell njeriut njė dashuri e pėrjetuar thellė, si njė ndjenjė e bukur qė pasuron jetėn e njeriut.

Bukuria jote, leshėrat e tua
Po si pendė korbi tė gjata mi thua,
Ballėtė si diell, faqetė si mollė
Qafa jot'e gjatė, mesi yt i hollė.
…Gjithė mė kėnaqin, tė tėra t'i dua
Po zemra jote u bė gur pėr mua!…

Shkruan poeti nė njė nga lirikat e ciklit "Dashuria", qė ėshtė nga mė tė bukurat e poezisė sonė dashurore. Midis kėtyre lirikave vend tė veēantė zė tufa e poezisė me titullin "Vaje". Ėshtė njė elegji e rrallė frymėzuar nga klujtimi i bashkėshortes sė vdekur, njė kujtim i thekshėm dhe cfilitės pėr zemrėn e plagosur tė poetitqė s'gjen shėrim, njė plagė qė orė e ēast e lėndon jetimi i mitur pa dashurinė dhe pėrkėdhelitė e nėnės.

Ndė ē'kopshte me lule ke qėndruar vallė?
Stė vjen keq pėr mua? Stė vjen mall pėr djalė?

E gatuar me njė ndjenjė tė thellė njerėzore, e derdhur nė modelet e folklorit, ajo u bė popullore dhe u kėndua si kėngė popullore.
Ashtu si nė jetėn e njeriut, gėzimi dhe hidhėrimi janė pranė e pranėdhe nė poezinė e Ēajupit kėmbehen shpesh, duke mbizotėruar nė tė notat optimiste , gazi qė i sjell njeriut dashuria. Si njė kėngė plot dritė e ngazėllim tingėllon vjersha "Kopshti i dashurisė". Ky kopsht pėr poetin gjendet nė atdhe, ku do ta sjellė miken qė ti gėzojnė gėzimet e dashurisė, bukurisė dhe mirėsitė e vendlindjes, tė jetės sė thjeshtė fshatarake e baritore tė mėmėdheut. Ēajupi e zbriti lirikėn e dashurisė nga qiejt romantikė nė tokė, nė jetėn e pėrditshme tė njeriut shqiptar,
Me kėtė frymė tokėsore e jetėsore do tė emanciponte Ēajupi mbarė poezinė e tij, sidomos poezinė me motive shoqėrore, tė cilat i trajtoi ndėr tė parat nė letėrsinė tonė, si njė shkrimtar qė i hap udhė realizmit.
Ēajupi nė poezinė e tij ngre zėrin kundėr pabarazisė shoqėrore, ai ėshtė mik i demokracisė dhe armik i despotizmit politik. Poeti merr nė mbrojtje tė drejtat e vegjėlisė, tek e cila gjen vlerat morale qė krijon puna e ndershme. Vjersha "Misiri" e pasuron poezinė e kohės me ide tė reja, kundėr shtypjes e arbitraritetit tė klasės sė bejlerėve, tė sundimtarėve qė e ngrenė lumturinė e tyre mbi djersėn dhe gjakun e njerėzve tė punės. Ai vuri gishtin nė disa plagė tė rėnda tė shoqėrisė shqiptare tė kohės, shkroi me dhembje pėr pozitėn e gruas nė kėtė shoqėri ("Fshati im") dhe pasqyroi me realizėm dramėn e kurbetit ("Kurbeti") si njė fatkeqėsi me pasoja tragjike nė jetėn e shqiptarit dhe pėr fatet e kombit.
Nė poemėn "Baba Musa lakuriq" qė mbeti e pabotuar, Ēajupi thelloi kritikėn edhe ndaj moralit tė shoqėrisė sė kohės dhe i zgjeroi shumė diapazionin tematik tė poezisė shqiptare. Veprėn e pėrshkon rryma satirike ndaj dogmės dhe klerit. Duke parodizuar biblėn, poeti shprehu skepticizmin e vet edhe ndaj thelbit moral tė njeriut dhe ndaj normave tė marrdhėnieve morale atje ku bėn ligjin paraja dhe pasuria. Pėr poetin ėshtė e padrejtė ajo ajo shoqėri ku blihet e shitet njeriu, ku blihet e shitet dashuria.

I pasur tė palltė varri,
ti qė bleve dashurinė,

do tė shkruante Ēajupi. Ai aktualizoi edhe shumė ide morale tė fabulave tė La Fontenit, pėrmes pėrkthimit tė tyre mjeshtėror nė gjuhėn shqipe.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:49 pm

Komeditė
Realizmi dhe fryma kritike ndaj bukurive tė jetės shoqėrore dhe politike tė kohės shprehen, sidomos nė komedinė e Ēajupit. "Katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr" ėshtė njė pjesė nė vargje. Mė shumė se njė tė tėrė si komedi, Ēajupi ka krijuar disa skena plot humor tė kėndshėm pėrmes tė cilave vė nė lojė mendėsi tė prapambetura dhe zakone anakronike tė jetės sė fshatit shqiptar. Janė probleme qė Ēajupi i pat rrahur dhe nė krijime tė tjera, por kėtu ato tingėlluan nė harmoni me njė atmosferė humori popullor qė pėrshkron tėrė veprėn dhe qė pėrbėn njė nga veēoritė dhe meritat e saj.
Shigjetat e kėtij humori godasin zakonin prapanik tė martesave tė tė rinjve me moshė tė papėrshtatshme pėr njėri tjetrin, zakon qė e kishin sjellė kushtet ekonomike tė jetės nė fshatrat malore. Tana do tė martojė tė birin katėrmbėdhjetėvjeēar me njė vajzė mė tė madhe se ai: ajo "nuk do nuse pėr sisė, po pėr punėt e shtėpisė". Kjo bėhet shkak pėr njė varg situatash e skenash komike dhe batutash plot humor qė fshikullojnė mendėsi tė mykuara patriarkale e zakone tė prapambetura. Dritėshkurtėsia e njė nėne, qė ėshtė bartėse dhe viktimė e patriarkalizmit, dembelizmi i burrave tė malėsisė dhe kapadaillėku i tyre, grindjet e kota dhe thashethemet e njė mjedisi tė prapambetur, figura groteske e njė prifti qejfli, tė gjitha vihen nė lojė me njė ton hokatar qė pėrshkron dialogun e personazheve.
Personazhi mė i realizuar ėshtė Tana, tipi i gruas fshatare, tė cilėn kushtet e jetės e detyrojnė tė ngulė kėmbė pėr njė martesė qė nuk i sjell lumturi tė birit, duke u bėrė qesharake nė sy tė fshatit e tė njerėzve me ēiftin qė sajon dhe me dasmėn e tyre. Po kėto kushte e shtyjnė nga ana tjetėr, tė shpotisė tė shoqin dembel dhe indiferent pėr problemet jetike tė familjes. Kėto cilėsi, tė bashkuara nė njė personazh tė vetėm, e bėjnė Tanėn e Ēajupit njė tip interesant, tė vizatuar me pak viza por tė dhėnė nė mėnyrė tė gjallė, plot humor e kolorit, nė sfondin e njė jete tipike fshatare, tė katundeve malore tė Shqipėrisė sė Jugut.
Me "katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr" Ēajupi krijon komedinė realiste tė zakoneve; ajo ka hyrė nė fondin klasik tė veprave komike, pėr shkak tė humorit tė kėndshėm, tė gjuhės plot kolorit popullor, tė personazheve dhe tė shkathtėsisė sė dialogut. Situatat komike e ngjarjet qė paraqet autori ngjajnė si skena tė marra nga jeta e pėrditshme, me aq realizėm thjeshtėsi dhe e natyrshmėri janė dhėnė ato nė kėtė vepėr.
Vepra tjetėr dramatike e Ēajupit "Pas vdekjes" ėshtė njė komedi politiko-shoqėrore. Demaskimi i demagogjisė sė xhonturqve dhe i bejlerėve qė u bėnė vegėl e tyre, problem qė Ēajupi e pat trajtuar edhe te pamfleti "Klubi i Selanikut", ėshtė vėnė nė qendėr tė kėsaj vepre. Edhe ngjarjet zhvillohen nė zyrat e gazetės "Liria" tė kėtij klubi, por kuptohet se pėrmbajtja e komedisė ėshtė shumė mė e gjerė dhe mė e thellė. Ajo zbulohet pėrmes njė situate komike, tė gjetur me mjeshtėri prej shkrimtarit. Doktor Adhamudhi vjen nė zyrat e "Lirisė" t'i tregojė Skėndo beut abetaren e tij shqipe. Atje doktori sheh rastėsisht njė nekrologji pėr deputetin Haxhi Aliu, qė ende s'ka vdekur dhe i lind dėshira tė dijė edhe ai se ē'do tė shkruhet pėr tė pas vdekjes. Kėtė dėshirė e shfrytėzon me zgjuarsi shėrbėtori i klubit Zeneli, i cili fut nė vrullin e shakasė sė tij dhe tė tjerė, mėsonjėsen Lulushe dhe gazetarin Vurko, qė i vjen rrotull asaj. Por dy janė personazhet mė tė goditura tė veprės: dr. Adhamudhi dhe Zeneli.
Pėrmes doktor Adhamullit Ēajupi ka demaskuar tipin e politikanit sharlatan qė bėn lojėn e xhonturqve dhe hiqet si atdhetar. Por, pėrmes kėtij personazhi, shkrimtari ka vėnė nė lojė edhe njė mendėsi tė caktuar, mendėsinė e atyre njerėzve mendjemėdhenj qė, ndonėse e kanė kokėn e zbrazėt dhe shpirtin e varfėr, kujtojnė se asnjė punė atdhetare ose punė tjetėr, nuk vlen se s'kanė qenė ata tė pranishėm nė tė. Ē'ėshtė fjala vjen; Kongresi i Manastirit pėr doktor Adhamudhin kur s'ishte ai atje? Asgjė, sipas tij. Ky kompleks nuk ėshtė bėrė rastėsisht objekt satire nė komedinė e Ēajupit, por sepse ishte njė mendėsi e pėrhapur qė dėmtonte lėvizjen atdhetare e kulturore tė shqiptarėve gjatė Rilindjes e mė pas.
Zeneli ėshtė njė tip molieresk, qė pėrfaqėson njeriun e thjeshtė tė popullit me zgjuarsinė e tij karakteristike dhe me shpirtin praktik. Ky shėrbėtor hokatar, qė vė nė lojė njerėzit e tipit tė Adhamudhit, sjell nė vepėr menēurinė dhe humorin popullor.
Ēajupi si poet lirik i solli lirikės shqiptare njė ndjesi tė re poetike, nė kėtė vepėr i hapi udhėn komedisė politike nė letėrsinė shqiptare. Vepra u botua pas vdekjes sė shkrimtarit, dhe u bė njė nga pjesėt e repertorit tė qėndrueshėm tė teatrit shqiptar.
A.Z. Ēajupi zė njė vend tė veēantė nė historinė e letėrsisė shqiptare. Pas Naimit, ai ėshtė njė nga figurat mė tė rėndėsishme tė epokės sė Rilindjes Kombėtare dhe njė nga pėrfaqėsuesit e epokės sė re qė po niste pėr letėrsinė shqiptare. Realizmi fryma kritike, lidhja e ngushtė e frymėzimit tė tij me folklorin janė disa nga tiparet qė e pėrshkruajnė veprėn e tij.
Ēajupi si poet lirik i solli lirikės shqiptare njė ndjesi tė re poetike, njė ndjenjė tė freskėt e tė ēiltėr, tė shprehur me njė thjeshtėsi qė tė magjeps. Kur shkruan pėr bariun qė i bie fyellit mbas stuhisė, ose kur bie nė mendime pėr shkurtėsinė e jetės dhe pashmangshmėrinė e cdekjes , shkruan Konica pėr lirikėn e kėtij poeti tė pavdekshėm, vargjet e tij tė bėjnė pėr vete me ėmbėlsinė dhe ritmin e tyre.
Si dramaturg Ēajupi i dha pėrmbajtje e vend tė ri komedisė nė letėrsinė shqiptare; fryma e kritikės sociale e politike dhe humori popullor e pasuruan ketė zhanėr pak tė lėvruar mė parė. Dy veprat e tij "Katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr" dhe "Pas vdekjes" qėndrojnė nė themelet e komediaografisė shqiptare.
Si publiēist, ndonėse botoi pak nė shtypin e kohės, Ēajupi ėshtė nga krijuesit e stilit satirik nė publiēistikėn shqiptare.
Si pėrshtatės Ēajupi hapi udhėn e krijimit tė vėrtetė, nė gjuhėn shqipe tė vlerave tė letėrsive tė tjera, sidomos pėrmes fabulave tė La Fontenit dhe disa lirikave nga poezia gjermane e sankritis

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:50 pm

Filip Shiroka 1859 - 1935



Hyrje


Lindi nė Shkodėr mė 1859. Aty kreu edhe shkollėn italiane tė qytetit. Mė vonė punoi si libralidhės. Nė kohėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit ishte njė ndėr pjesėmarrėsit e saj. Pėr t'u shpėtuar ndjekjeve tė qeverisė osmane mė 1880 u largua nga Shqipėriadhe u vendos nė Egjipt. Aty kaloi pjesėn mė tė madhe tė jetės, u lidh me lėvizjen e emigrantėve shqiptarė dhe filloi tė shkruante vjersha. Disa vjet punoi nė Bejrut tė Libanit, me pėrkrahjen e Pashko Vasės. Me Ēajupin e lidhte njė miqėsi e ngushtė. Vdiq nė Bejrut tė Libanit mė 1935. Vjershat e tij, tė shkruara nė vitet 1896-1903, i pėrmblodhi nė vėllimin me titullin "Zani i zemrės". Nė vjershat e tij mė tė mira qė i kushtohen mallit pėr atdhe ose misionit tė poetit, gjejmė ēiltėrsi e rrjedhshmėri vargu. Melankonia dhe humori i hollė i pėrshtaten tepėr Shirokės, qė me vjershat e kėtij lloji sjell njė notė vetjake nė poezinė tonė te Rilindjes. Vjershat "Shko dallėndyshe" dhe "Dallėndyshe eja" janė mė tė njohurat e tij.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:50 pm

Shko Dallėndyshe


Udha e mbarė se erdh pranvera,
shko, dallėndyshe tue fluturue,
prej Misirit n'dhena tjera,
fusha e male tue kėrkue;
n'Shqipni shko, pra, fluturim,
shko nė Shkodėr, n'qytetin tim.

Shėndet prej meje tė m'i falėsh
saj shpisė vjetėr ku kam le,
me ato vende rreth t'pėrfalesh,
ku kam shkue kohėn e re;
atje shko, pra, fluturim,
fal me shndet qytetit tim.

Me ato male, me ato kodra,
me ato prroje rreth t'pėrfalesh
n'ato fusha qė m'ka Shkodra
tė lulzueme, aty t'ndalesh;
tue kndue me ambėlcim,
fal me shndet qytetit tim.

T'mujsha dhe un' me fluturue
dojsha dhe un' me u nisė me ty,
dojsha n'Shkodėr me kalue,
m'e pa prap at'vend me sy!
Por... ti shko atje... fluturim
e ti qajma fatin tim.

. . . . . . . . . . . .

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Nimfa prej Thu Jun 05, 2008 9:50 pm

Luigj Gurakuqi 1879 - 1925



Hyrje


Luigj Gurakuqi ėshtė njė nga figurat kryesore tė lėvizjes sonė atdhetare dhe demokratike. I pėrkushtuar tėrėsisht ndaj ēėshtjes sė atdheut, veprimtaria e tij lidhet me ngjarjet mė tė rėndėsishme tė kohės. Lindi nė Shkodėr mė 1879. Mėsimet e para dhe njė pjesė tė shkollės sė mesme i bėri nė vendlindje, pastaj shkoi nė Itali. Aty mbaroi kolegjin e Shėnmitėr Koronės nė Kalabri, ku ishte nxėnės i De Radės, dhe vijoi studimet e larta nė shkencat biologjike nė Napoli. Qė kur ishte student, bėri emėr nė shtypin shqiptar si poet dhe publiēist (me pseudonimin Cakin Shkodra dhe Lekė Gruda). Mė 1908 Gurakuqi u kthye nė Shqipėri dhe u bė shpejt njė nga udhėheqėsit kryesorė tė lėvizjes kombėtare. Nuk kishte ngjarje tė rėndėsishme tė kohės ku tė mos ishte dora e Gurakuqit. Mori pjesė nė Kongresin e Manastirit, ishte drejtori i parė i Shkollės Normale tė Elbasanit dhe njė nga udhėheqėsit e kryengritjeve tė Veriut (1911-1912). Ai ishte krahu i djathtė i Ismail Qemalit nė gjithė atė punė tė madhe pėr shpalljen e Pavarėsisė. Mė 1916 ishte nga themeluesit e Komisisė Letrare nė Shkodėr.
Nė vitet 1921-1923 L.Gurakuqi si deputet i Shkodrės u gjend vazhdimisht nė opozitė me Zogun dhe gjithė feudalėt e tjerė. Bashkėluftėtar i F. Nolit, Gurakuqi ishte ndėr udhėheqėsit mė aktivė tė Revolucionit Demokratiko-Borgjez tė Qershorit tė vitit 1924.
Pas kundėrevolucionit emigroi nė Itali, dhe nė mars 1925 u vra pabesisht nė Bari nga njerėz tė vėnė nga Zogu. F.Noli e vlerėsoi lart figurėn e kėtij biri tė shquar tė Shqipėrisė me vjershėn e njohur "Syrgjyn-vdekur", kurse populli pas luftės ia soli eshtrat nė atdhe dhe e deroi me titulin e lartė "Hero i Popullit" dhe "Mėsues i Popullit".
Krijimtaria poetike e Gurakuqit pėrfshin vitet 1898-1907. Mė pas, krijimtaria e gjerė politike nuk e lejoi tė merrej mė poezi. Pėr herė tė parė vjershat e tij u pėrmblodhėn nė njė vėllim mė 1941.
Nė poezinė e parė, qė ėshtė pėrgjigjje pėr vjershėn "Shko dallėndyshe" tė F.Shirokės, Gurakuqi flet pėr gjendjen e mjerė tė Shqipėrisė. Krijimi mė i njohur i tij ėshtė vjersha "Qėndresa", ku gėrshetohen edhe elemnete autobiografike. Me theks filozofik, jepet zgjimi i poetit nga ėndėrrimet romantike, nė emėr tė qėllimeve tė larta, qėndresa pėr plotėsimin e idealit. Poezia ėshtė njė kredo e gjithė jetės dhe e veprimtarisė sė Gurakuqit.
L.Gurakuqi ėshtė ndėr tė parėt qė parashtron kėrkesėn tė ngrihet mjeshtėria artistike nė letėrsinė amtare. Nė vjershėn "Deka e zanave" thekson se Shqipėria ėshtė vendi i poezisė, ēerdhja e zanave, ndaj atdheut i duhet kėnduar me nivel tė lartė artistik.
L.Gurakuqi shkroi edhe vjersha pėr tė vegjėlit, tė cilat i botoi nė "Kėndimet" (1912).
Interes tė veēantė paraqet libri "Vargnimi nė gjuhėn shqipe" (1906), si pėrpjekja e parė pėr hartimin e metrikės sonė.
Edhe si publiēist L.Gurakuqi bėri emėr tė shquar, duke trajtuar problemet mė tė rėndėsishme tė kohės. Botoi te revista "Albania", te "Kalendari Kombiar", nė gazetat "Drita", "Liria e Shqipėrisė", "La Nacione Albanese". Si stilist i shquar ai ka lėnė modele tė prozės publiēistike nė dy dialektet.
L.Gurakuqi dha ndihmesė me vlerė nė letėrsinė e nė kulturėn tonė si poet, publiēist, orator, hartues i parė i metrikės shqipe.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Letėrsia e Rilindjes

Mesazh  Sponsored content Today at 9:47 am


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi