» Ēamėria

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

» Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:48 pm

Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Ēamėria ėshtė njė krahinė shqiptare, rreth 6 000 kilometra katrorė qė i ėshtė dhėnė shtetit Grek nga fuqitė e mėdha.
Ēėshtja ēame dhe pėrgjithėsisht ēėshtja e minoritetit shqiptar nė Greqi, lindi me vendimin e Konferencės sė Londrės mė 1913, e cila e shkėputi kėtė trevė shqiptare dhe ia aneksoi atė Greqisė. Qė nga kjo kohė fillon njė presion i vazhdueshėm, njė politikė sistematike e shtetit grek dhe e forcave tė ndryshme ultranacionaliste pėr shkombėtarizimin e kėsaj treve. Pėr kėtė qėllim u pėrdorėn tė gjitha mėnyrat, si tatimet e rėnda, grabitja e tokės, pėrjashtimi i popullsisė nga pjesėmarrja nė administratėn shtetėrore, ndalimi i dhunshėm i arsimit nė gjuhėn amtare, madje edhe nė shkollat fillore, vrasjet, burgimet, dėnimi me dhunė deri nė masakrat e pėrgjakshme. Vlen tė pėrmėndet kėtu qė paralelizimi qė i ėshtė bėrė popllsisė Ēame me atė Arvanite, nga qarqet shoviniste greke, tenton tė hedhė poshtė tė drejtėn historike tė autoktonisė Ēame duke supozuar se janė tė ardhur nė Greqi ashtu si dhe Arvanitasit, gjatė periudhave tė ndryshme tė perandorisė Bizantine. Kjo gjė ėshtė e vėrtetė vetėm pėr Arvanitasit e jo pėr popllsinė Ēame, historia e tė cilės nė kėtė trevė shkon nė kufijtė e mitologjisė. Vetė historiani grek Tukididi, qė shkroi pėr Luftėn e Peloponezit, pranon se kur forcat Athinase u futėn nė gjirin e Ambrakisė takuan njė popullsi lokale qė nuk fliste greqisht por fliste barbarisht (kėtu Epirote).
Mė 1913 u krye masakra nė pėrroin e Selamit (Paramithi) e 72 krerėve tė Ēamėrisė dhe e qindra tė tjerėve nga kapiteni famėkeq Deli Janaqi. Nė pėrfundim tė Luftės sė Parė Botėrore, mė 1918, u pėrpilua plani i grabitjes sė tokave tė popullsisė ēame. Ligji i tė ashtuquajturės Reformė Agrare, i aplikuar vetėm nė Ēamėri, u rrėmbeu shqiptarėve tė cilėt u degdisėn nė Anadoll, me mijėra hektarė tokė buke, sipėrfaqe tė mėdha me vreshta, qindra mijė rrėnjė ullinj, tė cilat u bėnė prona tė elementėve grekė. Kėto masa u pasuan nga organizimi i ēetave terroriste nė territorin e Ēamėrisė, sanksionet ekonomike, lufta raciale, braktisja e popullsisė shqiptare nė injorancėn mė tė thellė, inkurajimi i kryqėzatave fetare.
Pėrpjekjet e dhunshme tė vitit 1923 pėr ta shpėrngulur me forcė popullsinė ēame nė Turqi, shėnojnė njė kulm tė paparė nė politikėn e egėr shoviniste greke. Bilanci qė shumė tragjik pėr popullsinė shqiptare.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:49 pm

Greqia qe ndėr shtetet e para nė Ballkan nė tė cilat triumfoi fashizmi. Nė gusht tė vitit 1936, Joan Metaksai vendosi diktaturėn fashiste. Viktima e parė ishte popullsia ēame. Fashistėt e orės sė parė, tregtari Stavro Koēoni dhe oficeri i xhandarmėrisė Zambeta filluan goditjet sistematike nė Filat, Pituljete, Gumenicė pėr zhdukjen e popullsisė ēame. U shkua deri atje sa populli i Paramithisė u ndalua me violencė tė fliste nė gjuhėn shqipe. Qeveria greke bėri ēmos qė tė pėrēante popullsinė shqiptare ēame, duke u pėrpjekur tė kundėrvejė tė krishterėt ndaj muslimanėve. Kjo politikė shtetėrore nuk kaloi pa lėnė gjurmė, pasi popullsia e kėsaj zone nė shumicėn dėrrmuese ishin e paarsimuar dhe nuk u arrit qė qarqet intelektuale tė dominonin situatėn. Popullsisė ēame iu ngarkuan taksa tė rėnda, tė cilat nuk kishin vetėm natyrė fiskale, por synonin ta detyronin atė tė emigronte nė Shqipėri ose gjetiu. U ndryshuan emrat shqiptarė tė fshatrave Spatari, Galbaqi, Picari, Varfanj, Arpika me emra greke, respektivisht Trikoforo, Ella, Aetos, Parapotume, Perdhika duke i kolonizuar me grekė, me qėllim ndryshimi tė raporteve tė popullsisė.
Para se tė hynte nė Greqi, ushtria fashiste italiane, qeveria greke filloi njė fushatė tė re masakrash dhe krimesh nga mė monstruozėt kundėr popullsisė shqiptare. Dy muaj para konfliktit italo-grek, qeveria fashiste e Metaksait kreu njė akt ndofta pa precedent nė historinė botėrore. Tė gjithė meshkujt nga 16-70 vjeē, mbi 5000 burra, u burgosėn dhe u dėrguan nė ishujt e largėt tė Egjeut. Ky veprim u krye nė bazė tė vendimit tė marrė mė parė nė Gumecinė nga njė mbledhje e kryesuar nga Dhespoti i Janinės, Spiridoni, ku merrnin pjesė edhe zėvendės Prfekti i Gumenicės Jorgo Vasilako, komandanti i Korafilaqisė dhe pėrfaqėsues tė grekėve tė Ēamėrisė. Nga ky kontigjent viktimash 350 veta u masakruan, 400 tė tjerė vdiqėn mė vonė gjatė internimit nga torturat dhe uria. “Nė kėtė mėnyrė-shkruan Jani Sharra-qeveria e vendosi elementin shqiptar, mysliman, haptazi nė kampin e armikut” duke e paragjykuar popullsinė ēame.
Rekrutėt ēamė, si shtetas grekė tė mobilizuar nė vitet 1939 dhe 1940 qė nė atė kohė ndodheshin nė shėrbim ushtarak, me urdhėr tė Korparmatės sė Janinės, u vunė tė thyejnė gurė dhe tė ndreqin rrugė nė formėn e punės sė detyrueshme. Nė takimin qė pati Komandanti i Divizionit VIII tė Epirit, gjenerali Kaēimitro, me 2000 djem ēamė, u kėrkonte mendime pėr rrezikun qė i kanosej vendit nga Italia fashiste. Ēamėrit u treguan tė gatshėm pėr tė luftuar armikun e pėrbashkėt. Por pėr ēudi, nė vend tė armėve u dhan kazma dhe lopata pėr tė vepruar nė prapavija pėr ndėrtim rrugėsh. Ishte njė qėndrim mosbesimi i autoriteteve greke ndaj ēamėve dhe njėherazi dhe njė fyerje e poshtėrim pėr ta, duke i trajtuar jo si bashkėluftėtarė, por si robėr lufte. Nga ana tjetėr, Italia gjatė pėrgatitjeve tė luftės me Greqinė nuk mund tė mos merrte nė konsideratė pėr interesat e saj gjendjen diskriminuese tė shqiptarėve tė Ēamėrisė. Ēiano, ministėr i Jashtėm i Italisė, nė gusht tė vitit 1940, do t’i vinte nė dukje ambasadorit grek nė Romė se “Greqia ishte e vendosur me tė gjitha mjetet qė disponon tė vazhdojė njė program politik, ka diskriminuar nė mėnyrė tepėr tė rėndė shqiptarėt nė favor tė grekėve. Dhe kėtė e ka bėrė nė tė gjitha fushat e veprimtarisė, qė nga ajo e lirisė personale e nė atė ekonomike, deri nė atė tė mėsimit tė gjuhės... I kanė larguar shqiptarėt nė rajone larg qendrave tė mėdha, duke i mbajtur nė kushte primitive”.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:49 pm

Shpėrthimi i Luftės Italo-Greke mė 1940 thelloi tensionin politik nė Ēamėri. Megjithė pėrpjekjet e pushtuesit pėr ta tėrhequr minoritetin shqiptar nė anėn e tij dhe pavarėsisht se popullsia ēame gjatė regjimit fashist tė Metaksait kishte vuajtur shumė, ajo pėrgjithėsisht mbajti njė qėndrim neutral ndaj palėve nė konflikt. “Edhe kur italianėt pushtuan Gumenicėn-shkruan Jani Sharra-rrallė ndonjė ēam u bashkua me ta”.
Gjithkush mund tė shtrojė pyetjen: pse u mbajt ky qėndrim i ashpėr ndaj minoritetit shqiptar ? A ishte kjo njė masė vetėmbrojtjeje nga ana e autoriteteve lokale dhe qendrore greke ? A u shkaktua kjo vetėm nga frika e njė hakmarrjeje tė mundshme tė shqiptarėve pėr krimet qė ishin kryer ndaj tyre nga regjimi i Metaksait dhe bandat greke ? Tė dhėnat provojnė se asnjėra prej kėtyre arsyeve nuk pėrbėnte shkakun e kėtij veprimi kriminal. Synimi ka qenė akoma mė i largėt dhe njėkohėsisht mė antishqiptar. Edhe nė situatat e vėshtira dhe tė komplikuara, kur Greqisė po i trokiste lufta nė derė, autoritetet greke me gjakftohtėsi u pėrpoqėn tė pėrfitonin ē’tė mundnin. Ata gjykuan se ishte krijuar njė moment i pėrshtatshėm nė marrėdhėniet ndėrkombėtare pėr spastrimin etnik pėrfundimtar tė Ēamėrisė. Kėtė e provon edhe fakti se pas shpėrthimit tė luftės, pasi u bė e qartė se kapitullimi i Greqisė pėrballė ushtrive italiane ishte i afėrt, autoritetet lokale greke tė Ēamėrisė pėrgatitėn listat dhe po pėrpiqeshin tė siguronin mjetet e nevojshme tė mbartjes pėr tė gjitha gratė dhe fėmijėt qė kishin mbetur nė Ēamėri me qėllim qė kur tė hynin ushtritė e huaja kėtu, tė mos gjenin kėmbė shqiptari.
Pas thyerjes sė ushtrive italiane dhe tėrheqjes sė tyre nga Greqia u intensifikua dhuna dhe terrori i qeverisė sė re greke mbi popullsinė shqiptare tė Ēamėrisė. Tė burgosurit dhe tė internuarit ēamė u liruan vetėm pas pushtimit tė Greqisė nga ushtritė gjermane nė njė gjendje tė rėndė shėndetėsore dhe shpirtėrore.
Pas pushtimit tė Greqisė nga gjermanėt, pritej qė ēamėt e kthyer nga internimi tė hakmerreshin ndaj forcave shoviniste greke qė kishin qenė shkaktarė tė vuajtjeve. Por ndodhi krejt ndryshe. Ata u ngritėn mbi pasionet shoviniste dhe zgjodhėn rrugėn e bashkėpunimit dhe tė bashkėjetesės pėr tė pėrballuar bashkėrisht gjendjen e rėndė qė u krijua nga pushtuesit e rinj gjermanė. Pėr kėtė qėllim u organizuan dy mbledhje tė gjera nė Koskė dhe nė Spatar. Njerėz me ndikim nė krahinė si Musa Demi, Shuaip Llajo, Isuf Izeti, Xhaferr Ēafuli, Jasin Sadiku dhe shumė tė tjerė punuan me pėrkushtim pėr tė krijuar atmosferėn e mirėkuptimit midis dy komuniteteve, grek dhe shqiptar. Madje fshatarėt e Varfanjit, Salicės etj., Dėrguan pėrfaqėsuesit e tyre nė fshtatrat e krishtera ku burrat ishin larguar nga frika e hakmarrjes, duke i siguruar qė tė ktheheshin se asgjė e keqe nuk do t’i gjente.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:50 pm

Nė zonėn e Gumenicės dhe tė Filatit ishte bėrė rregull qė asnjė grup i rezistencės greke nuk dilte nė zonat e lira pa qenė i shoqėruar nga njė shqiptar ēam. Pikėrisht pėr kėtė veprimtari e sakrificė, jo pak ēamė dolėn para gjykatave tė pushtuesit dhe u burgosėn. Duke pasur parasysh kėtė realitet tė mirėkuptimit dhe tė bashkėpunimit midis dy komuniteteve (greke dhe ēame shqiptare) studiuesi Niko Zhangu shkruante: “Sikur shqiptarėt ēamė tė ishin kriminelė, do tė zhdukeshin tė gjithė fshatrat e krishterė tė Thesprotisė rreth fshatrave shqiptaro-ēame”.
Pėr qarqet shoviniste greke nuk ishte i pranueshėm mirėkuptimi dhe bashkėveprimi midis komuniteteve shqiptare dhe greke. Pėr tė nxitur pėrēarjen e tyre ata nxitėn vrasjen e ēamėve me influencė si Tfik Qemali, Jahja Kasemi, Jasin Sadiku etj. Me vrasjen e shqiptarėve tė tjerė nga ēeta e Koēnikollės, punėt morėn njė drejtim tė rrezikshėm. Tė revoltuar nga kėto akte, njė grup ēamėsh u drejtuan pėr tė djegur Rahulin, por u doli pėrpara popullsia e Karbunarit, njė fshat i madh i pėrbėrė prej shqiptarėsh dhe i ndaloi. Edhe pse Rahuli shpėtoi nga njė katastrofė e sigurtė, “mė pas bandat e Zervės therėn edhe gratė dhe fėmijėt e atyre qė shpėtuan Rahulin”, domethėnė banorėt e Karbunarit. Nė kėto rrethana, disa krerė tė Ēamėrisė u pėrpoqėn tė formonin njė batalion pėr mbrojtjen e saj. U formua njė batalion i cili kishte vetėm gjysmėn e efektivit tė njė batalioni tė zakonshėm, afro 300 veta. Pėr arsye se gjermanėt nuk donin tė prishin marrėdhėniet me qeverinė kuislinge tė Ralisit, ky batalion veproi brenda kufijve politikė tė shtetit shqiptar. Populli u armatos, por nuk pranoi tė bashkėpunonte me gjermanėt, nuk u fut nė kėtė batalion dhe nuk i pėrdori armėt kundėr popullsisė greke, por pėrkundrazi u rezistoi nė mėnyrė demonstrative pėrpjekjeve tė gjermanėve pėr ta hedhur kundėr elementit grek. Qėllimi i armatosjes sė popullsisė ēame ishte thjesht njė masė vetėmbrojtėse, pasi ata kishin vuajtur shumė nga shovinizmi grek. Por ajo qė i shqetėsoi mė shumė atėherė forcat shoviniste greke ishte ngritja e kėshillave shqiptare nė tė gjithė Ēamėrinė. Nė mars tė vitit 1943 u formua ēeta e parė mikste, e cila bashkėpunonte me EAM-in. Tashmė, edhe biografėt e Zervės, si Mihal Miridhaqi nuk e mohojnė kontributin dhe pjesėmarrjen e ēamėve myslimanė nė radhėt e rezistencės antifashiste greke, nė formacionet e ELLAS-it dhe EAM-it. Historiani i lartpėrmendur thekson se ēamėt nxorrėn mbi 1000 luftėtarė. Popullsia ēame filloi tė organizohej nė luftėn kundėr fashizmit nė dimrin e viteve 1942-1943, madje qė nė verėn e vitit 1942 u krijua nė Filat grupi ilegal i rezistencės antifashiste i pėrbėrė nga Njazi e Kasem Demi, Mustafa Sulo (Kalbaqi), Dervish Dojaka, Muharrem Demi, Braho Karasani, Sami Alushi, Tahir Demi, Vehip Huso e shumė tė tjerė. Ata punuan nė rrėzė tė kufirit tė Shkallės sė Zorjanit e mė thellė pėr organizimin e rezistencės, pėr krijimin e bazave tė luftės, pėr popullarizimin e ideve tė Kartės sė Atlantikut, e cila u garantonte popujve e pakicave etnike liri, barazi dhe tė drejtėn e vetėvendosjes pas fitores mbi fashizmin. Nė shkut tė vitit 1943 u krijua ēeta “Ēamėria” dhe pak mė vonė batalioni “Ēamėria”, i cili zhvilloi nė shtator 1943 betejėn e famshme tė Konsipolit kundėr gjermanėve, qė zgjati 55 ditė. Ajo betejė u shqua pėr pjesėmarrjen e gjerė tė popullsisė sė Ēamėrisė, tė Delvinės dhe tė minoritetit pa dallim kombėsie e shtresash shoqėrore. Nė mars tė kėtij viti u krijua formacioni i parė mikst shqiptaro-grek. Ai luftoi me trimėri kundėr gjermanėve dhe zervistėve nė Mallun, nė Revani, nė Theojefira, nė Pleshavicė, nė malin Kacidhjar e gjetkė. Nė pranverė tė vitit 1944 nė Qeramicė u formua Batalioni IV “Ali Demi” me mė shumė se 500 djem ēamė. Ky batalion hyri nė pėrbėrje tė Regjimentit XV tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare Greke (EAM). Gjatė luftimeve tė tij nė rrugėn Janinė-Gumenicė, Koskė, Smartė e Lopės si dhe nė Mallun ranė trimėrisht dėshmorėt Muharrem Myrtezai, Ibrahim Halluni, Husa Vejseli etj. Gjithashtu, shumė ēamė morėn pjesė nė Brigadėn VI, VII, IX dhe XI tė ushtrisė greke. Edhe misioni britanik qė kreu hetime nė Ēamėri nuk e mohonte pjesėmarrjen e ēamėve nė radhėt e EAM-it.
Edhe gjermanėt u pėrpoqėn ta hedhin minoritetin shqiptar nė luftė kundėr EAM-it dhe Frontit Nacionalēlirimtar Shqiptar. Kėto pėrpjekje regresive shoqėroheshin me njė propagandė me ngjyra tė theksuara nacionaliste.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:50 pm

Nė kuadrin e bashkėpunimit tė popullit shqiptar dhe atij grek, u bėnė pėrpjekje pėr tė vendosur ura lidhjeje nė linjėn e atyre forcave qė udhėhiqeshin nga Partitė Komuniste. Nė bisedimet midis pėrfaqėsuesve tė tė dy palėve ishte vendosur qė nė tetor tė vitit 1943, tė harmonizohej puna nė minoritet. Pėr kėtė qėllim ishte pranuar qė tė vinin nė minoritetin grek nė Shqipėri anėtarė tė Partisė Komuniste Greke “qė tė bėjnė punė nė minoritete duke enė nė lidhje gjithmonė me ne”. Po kėshtu do tė procedohej edhe nė Ēamėri.
Minoriteti grek nė Shqipėri u synua me lakmi nga reaksioni zervist grek pėr tė depėrtuar nė tė, me qėllime tė hapura antishqiptare. Tė dėrguarit e EAM-it nė minoritet, si Aleks Janari, me propagandėn e tyre shfrytėzuan marrėveshjen qė pėrmendėm mė sipėr, pėr tė ngjallur ndjenjat nacionaliste tė minoritetit, “pėr t’i bėrė masat e minoritetit t’i drejtojnė sytė nga Greqia”. Nė njė miting qė ishte bėrė nė Akrovjan ishte deklaruar hapur se “ne pranojmė tė jemi njė Greqi qoftė komunikste, qoftė djalliste, por vetėm Greqi tė jemi”. Sipas tė njėjtit burim del se grumbullimet dhe veprimtaria e reaksionit grek financohej me tė holla. Nga Dhrovjani dhe Leshnic ishin dėrguar pėr tek Zerva 23 veta “pasi ky paguante 1 stėrlinė pėr tre anėtarė tė familjes” (minoritare). Ndjenjat nacionaliste po merrnin forcė nė minoritetin shqiptar nė Greqi, domethėnė nė Ēamėrinė e pėrtejme, duke ndikuar nė ēoroditjen e popullsisė ēame ndaj situatės nė luftės dhe tė mbėshtetjes sė saj. Megjithatė, Kryesia e Kėshillit Antifashist Nacionalēlirimtar tė Shqipėrisė, duke pasur bindje nė vijėn e bashkėpunimit midis dy popujve, dėrgoi njė delegacion nė Konferencėn Panepirotike tė EAM-it sipas ftesės sė bėrė nga Komiteti Panepirotik Nacionalēlirimtar i Greqisė mė 14 qershor 1944. Duhet shėnuar se ky bashkėpunim inspirohej nga qėllime fisnike tė bashkėjetsės midis fqinjėve me devizėn: luftė e ashpėr dhe e paprerė armikut nazist dhhe gjithė reaksionit nė shėrbim tė tij.
Peshė jo tė vogėl nė trajtimin e ēėshtjes ēame dhe tė pozitės sė Ēamėrisė nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore do tė luante dhe qėndrimi i nacionalistėve ēamė, i cili aspironte hapur me qėndrimin e vet bashkimin e Ēamėrisė me Shqipėrinė.
Kėtė lėvizje e drejtonte njė Kėshill krahinor me organizmat e tij nė nėnprefekturat dhe fshatrat. Pjesėtarė tė kėshillit krahinor tė Ēamėrisė ishin njerėz me influencė si vėllezėrit Dino, Adem Muha, Hamza Rexhepi, Hizder Ahmeti, Mahmut Mala, Ramadan Sulo, Bido Taho, Haxhi Shehu etj. Kėshilli krahinor kryente nė njė farė mėnyre detyra tė qeverisjes siē ishin mbajtja e rrefullit dhe qetėsisė, zgjidhja e mosmarrėveshjeve, interesohej pėr hapje shkollash shqipe etj.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:51 pm

Njė veprimtari e tillė ishte e papranueshme pėr qeveritarėt e Athinės. Ndaj Qeveria greke e Ralisit shtroi kėrkesėn kėmbėngulėse pranė tė Dėrguarit tė Posaēėm gjerman pėr Evropėn Juglindore Nojbaherit “pėr rivendosjen e prefektit tė administratės greke nė Thesproti”, “tė cilėt do tė kryenin funksionet e tyre zyrtare nė Ēamėri, duke u mbėshtetur nė Vermahtin gjerman”. Mirėpo autoritetet gjermane mbanin njė qėndrim tė dyfishtė. Sipas kėtij qėndrimi, gjermanėt nuk njihnin zyrtarisht veprimtarinė e Kėshillit Krahinor ēam, ēka presupozonte njohjen e administratės shqiptare. Nga ana tjetėr, nuk i jepte pėrgjigje tė prerė as qeverisė sė Ralisit. Megjithatė, nė heshtje, autoritetet gjermane e pranonin punėn e Kėshillit, i cili siguronte mbajtjen e qetėsisė nė krahinė, gjė qė u interesonte edhe gjermanėve. Nacionalistėt shqiptarė ēamė nuk pėrkrahnin pėrpjekjet e oficerit anglez tė ndėrlidhjes pėr njė marrėveshje bashkėpunimi me grupin nacionalist tė Zervės. Ėshtė e qartė se kėto pėrpjekje nuk dhanė ndonjė rezultat, sepse qėllimet e kėtyre grupimeve nacionaliste ishin diametralisht tė kundėrta.
Nacionalistėt shqiptarė synonin bashkimin e Ēamėrisė me Shqipėrinė, ndėrsa pėrkrahėsit e Zervės e kundėrshtonin me ēdo mėnyrė njė gjė tė tillė. Madje zervistėt prisnin rastin e volitshėm pėr njė sulm vendimtar mbi Ēamėrinė, pėr tė ushtruar mbi tė shfarosjen kombėtare.
Pėr tė realizuar synimet e tyre, nacionalistėt ēamė bėnė pėrpjekje pėr t’u lidhur me Shtabin Aleat tė Mesdheut, pėr tė mėnjanuar rrezikun zervist pėr fatin e Ēamėrisė. Njė qėndrim tė tillė e kishin konstatuar dhe autoritetet gjermane. “Sipas raporteve qė i kanė ardhur tė dėrguarit tė posaēėm tė Rajhut, Nojbaherit, vėrenin gjermanėt-grupi nacionalist shqiptar po punon pėr t’ia aneksuar Ēamėrinė Shqiėprisė”. Nė pėrgjigje tė kėtij telegrami pohohet me gojėn plot se “Ky grup (nacionalistėt) ėshtė gati tė lidhet me kėdo, mjaft tė bashkojė Ēamėrinė me Shqipėrinė”.
Rreziku i njė raprezaljeje nga bandat shoviniste tė Zervės i bėn mė tė vetėdijshėm nacionalistėt ēamė qė tė ngulnin kėmbė nė pikėpamjen e tyre se rruga e bashkimit tė tyre ishte rruga e bashkimit tė forcave politike shqiptare.
Edhe pse Marrėveshja e Mukjes (gusht 1943) ishte denoncuar nga PKSH nė mėnyrė tė njėanshme, nacionalistėt ēamė i referoheshin asaj si e vetmja rrugė pėr tė zgjidhur ēėshtjen kombėtare shqiptare. Pėr kėtė ata bėnė disa herė thirrje pėr tė shmangur luftėn vėllavrasėse dhe pėr bashkimin e tė gjitha forcave pėr mbrojtjen e ēėshtjes kombėtare, nė kėtė kuadėr dhe atė tė Ēamėrisė. Nė njė letėr qė Nuri Dino i dėrgonte mė 21 shkurt 1944 Shefqet Peēit, konstatonte se nė Greqi po bėheshin pėrpjekje pėr bashkimin e dy forcave kryesore politike tė EAM-it dhe EDES-it me synimin qė “grekėt tė shkatėrrojnė Shqipėrinė edhe nėn maskėn komuniste...”. Dhe mė tej ai i kujton Sh. Peēit se “mjaft gjak shqiptari vaditi tokėn tonė, mjaft larg u dėgjua afshi i popullit tonė pėr liri dhe kjo mjafton pėr tė nesėrmen, por e nesėrmja duhet tė na gjejė tė bashkuar mė shumė se kurrė”. Thelbin e kėsaj letre e pėrbėnte kėrkesa kėmbėngulėse pėr bashkim “pėr hir tė gjakut qė na bashkon dhe tė zakonit qė s’mund tė na ndajė”. Ai kėrkonte mendimin pėr bazat e bashkimit, por me “kusht qė tė mos preken parimet tona dhe karakteri kombėtar”.
Pėrballė bashkimit tė armiqve tė kombit shqiptar, njė qėndrim i tillė pėr bashkimin e forcave politike shqiptare ishte mė se i justifikuar. Por njė gjė e tillė nuk ndodhi, sepse denoncimin e Mukjes e kishte sanksionuar edhe Konferenca Nacionalēlirimtare e Labinotit (shtator 1943).
Nė anėn tjetėr, popullsia ēame gjendej pėrballė veprimtarisė sė ethshme antishqiptare tė EDES-it tė Zervės, i cili e kėrcėnonte atė me raprezalje dhe shfarosje. Zerva u pėrpoq ta pėrdorte popullsinė ēame si forcė kundėr ELLAS-it. Kjo manovėr djallėzore synonte sė pari ta fuste popullsinė shqiptare nė kurthin e luftės midis forcave politike nė Greqi, sė majtės ekstreme dhe sė djathtės ekstreme, me synimin qė cilido tė ishte rezultati i konfrontimit politik nė Greqi, tė krijohej preteksti dhe konjuktura e pėrshtatshme politike pėr shfarosjen dhe dėbimin e saj.
Sė dyti, tė shtonte forcat pėr tė goditur EAM-in kundėrshtar, pra ta pėrdorte popullin shqiptar si mish pėr top. Nė bisedimet e zhvilluara nė fshatin mininė nė -3-6 korrik 1944, tė dėrguarit e Zervės i parashtruan popullsisė ēame kėto kushte:
Ēarmatimin e plotė

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:51 pm

Mobilizimin e pėrgjithshėm tė popullsisė ēame nė radhėt e EDES-it si dhe tė pranonin pushtetin e EDES-it nė Ēamėri.
Populli ēam u gjend nė pozita tė vėshtira. Ai nuk pranoi tė futet nė luftėn midis forcave rivale nė Greqi dhe si ndėshkim Zerva filloi ndaj kėsaj popullsie sulmin e pėrgjithshėm tė 8 korrikut 1944 qė ka patur ato konseguenca qė dihen. Ky fakt pohohet dhe nė letrėn e Kėshillit Antifashist tė Ēamėrisė dėrguar: Qeverisė greke tė Bashkimit Kombėtar, Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Mesdheut, Qeverive tė Fuqive tė Mėdha, Komitetit Qendror tė EAM-it, Guvernatorit tė Epirit, Komitetit Panepirot tė EAM-it.
Nė arkivat e Shqipėrisė ruhen shumė dėshmi tė emigrantėve ēamė lidhur me krimet e forcave zerviste.
Pozita e Ēamėrisė dhe e ēamėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore
Por pėrpara masakrės sė korrikut, forcat e EDES-it kishin kryer njė valė tjetėr masakrash nė qershor. Gjithashtu, pas verės pasoi njė fushatė tjetėr nė tetor tė vitit 1944 e cila bėri tė plotė spastrimin etnik tė Ēamėrisė.
Rezultatet e kėtij spastrimi kanė qenė me tė vėrtetė tragjike. Nga njė popullsi prej 35000 vetėsh qė ishte para luftės mbetėn vetėm disa dhjetėra familje. Vetėm nė tragjedinė e Filatit dhe tė Paramithisė qė u zhvillua nė qershor dhe tetor tė vitit 1944, rezultati ishte: 2000 tė vrarė, gra, fėmijė, pleq dhe burra tė paarmatosur, tė masakruar nė mėnyrėn mė ēnjerėzore nga bandat zerviste. Nė fshatrat e Paramithisė, Gardhitės, Dhrahumit, Karbunarit, Veliat, Filatit, Galbaqit dhe Spatarit u grabitėn 4949000 okė drithė, 2217500 okė tėrshėrė dhe elb, 361500 okė djathtė, 457700 okė vaj ulliri, 12850 okė gjalpė, 27020 krerė bagėti tė imta, 18500 okė duhan, 26800 okė oriz, 37000 okė bajame, 2500-3000 shtėpi tė djegura dhe dėme tė tjera tė pronės qė arrinin nė 84700 frs.
Njė pjesė e mirė e historiografisė greke tė pasluftės dhe diplomacia greke gjatė periudhės sė luftės sė ftohtė, por edhe sot, kanė mbrojtur tezėn absurde se populli ēam (an blok) ishte bashkėpunėtor i nazistėve dhe fashistėve dhe u largua me ta pėr nė Shqipėri nė fund tė luftės. Por si qėndron e vėrteta ? Ėshtė rasti tė (konfirmohet) pohohet se nė luftėn antifashiste popullsia shqiptare e Ēamėrisė inkuadroi nė formacionet luftarake shqiptare dhe greke mbi 1000 luftėtarė, pa llogaritur qindra tė tjerė qė punonin nė terren. Vetėm nė radhėt e ELAS-it dhanė jetėn 68 partizanė ēamė.
Ėshtė tashmė e provuar se masakrat dhe dėbimin e dhunshėm tė popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė i kreu Zerva, i cili ishte dhe bashkėpunėtor i gjermanėve. Pikėrisht kėtu mendojmė se duhen rikujtuar disa dokumenta qė provojnė bashkėpunimin e tij me gjermanėt dhe kėshtu do tė mbetet absurd pretendimi grek se njė aleat i gjermanėve ka dėbuar nga trojet etnike njė popullsi tė tėrė pse ishte nė bashkėpunim me aleatėt e tij.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:52 pm

Bashkėpunimi i Zervės me gjermanėt ėshtė i provuar nga dokumentat gjermane si dhe nga shtypi grek i kohės dhe i pasluftės, i cili ka dhėnė dhjetėra dėshmi nė kėtė drejtim. Nga arkivat sekrete tė Vermahtit gjerman pėr greqinė, zbulohet njė marrėveshje bashkėpunimi midis Zervės dhe pushtuesve gjermanė qė tė godiste grekėt e tjerė. Autori qė ka publikuar kėtė marrėveshje shprehet se “ekzistonte nė thellėsi njė miqėsi me ujkun”. Nė dokumentin gjerman thuhet: “Gjatė natės sė 1-2 shkurtit 1944, Zerva i parashtroi Komandės sė Korparmatės XXII malore, me anėn e njė oficeri tė plotfuqishėm propzimin pėr bashkėpunim mbi bazat qė vijojnė: armėpushim, bashkėpunim nė luftėn kundėr ELAS-it ne azhornim tė vazhdueshėm mbi qėllimet e tij, mbi vetė pozitėn e tij si dhe mbi forcat armike”. Propozimi i Zervės iu parashtrua dhe tė Plotfuqishmėve tė Posaēėm tė Rajhut pėr Evropėn Juglindore, ministrit Nojbaher. Pėrgjigja ishte: tė vazhdojmė traktativat deri sa tė merret vendimi pėrfundimtar. Mė 9 shkurt 1944 u arrit aprovimi pėr marrėveshje lokalisht tė pėrkufizuar... Kjo situatė vazhdoi deri nė fillim tė korrikut 1944. Forcat e Zervės nė mars 1944 ishin rreth 10000 luftėtarė.
Sipas marrėveshjes me autoritetet gjermane duhej tė mbetej e lirė nga ushtria e Zervės njė rrip bregdetar prej 10 km. Mirėpo mė 3 korrik 1944, trupat e Zervės e pushtuan zonėn bregdetare pranė Pargės. Po ashtu, gjatė natės 6-7 korrik filluan nė befasi veprimet luftarake tė trupave tė Zervės kundėr reparteve gjermane nė perėndim tė Artės dhe nė rrugėt Janinė-Artė dhe Janinė-Gumenicė. Siē shpjegohet nė dokument “ndryshimi i qėndrimit tė Zervės nga marrėveshja e arritur me gjermanėt ndodhi si rezultat i ndėrhyrjes sė oficerėve tė ndėrlidhjes aleate, tė cilėt morėn pėrsipėr vetė udhėheqjen e ushtrisė sė Zervės. Madje thuhet se edhe urdhrin pėr sulm kundėr gjermanėve e dhanė oficerėt ndėrlidhės tė aleatėve. Nisur nga ngjarje tė tilla as edhe gjermanėt nuk ishin tė qetė pėr marrėveshjen qė nėnshkruan. Lajmet e shėrbimeve sekrete gjermane konstatonin qė nė rast zbarkimi tė aleatėve, EDES-i do tė luftojė kundėr gjermanėve, duke iu referuar udhėheqėsit tė EDES-it papajoanu. Nė gusht 1944 forcat zerviste arrinin rreth 21000 vetė.
Nė vitin 1947, pavarėsisht nga dėshira e amerikanėve, qė qeveria greke tė mbėshtetej mbi njė koalicion sa mė tė gjerė, Departamenti i Shtetit shfaqi hapur pakėnaqėsinė e tij ndaj kandidaturės sė Zervės si ministėr i Punėve Publike, duke e akuzuar atė hapur si bashkėpunėtor tė gjermanėve. Ky qėndrim parimor i Departamentit tė Shtetit ishte aq i vendosur saqė ai shkonte deri atje sa tė kėrcėnonte udhėheqėsit grekė se, nė rast tė kundėrt, do tė tėrhiqte misionin ushtarak. Ambasadori amerikan nė Athinė Macveagh i deklaroi hapur N. Zervos se si shtypi, ashtu edhe publiku nė SHBA nė shumicė ka opinionin se ai ka tendenca diktatoriale dhe fashiste qė janė nė kundėrshtim me idealet e demokracisė sonė”. Kėshtu, atij iu bė e qartė se nuk meritonte besimin si anėtar i ndonjė qeverie qė propozohej tė bashkėpunonte ngushtė me SHBA. Po kėshtu, njė personalitet tjetėr me peshė, Guvernatori Grisuold, duke refuzuar ta priste Zervėn, i deklaronte sekretarit tė tij tė njėjtėn gjė, se ekzistonte njė opinion i fortė publik, i cili ishte kundėr Zervės nė shba dhe nė vendet e tjera si Franca dhe Anglia, tė cilat ishin mike tė Greqisė dhe se ai e ndjente se pėr kėto arsye nė qoftė se Zerva do tė bėhej ministėr i Rendit Publik, kjo do tė ishte njė fatkeqėsi e madhe pėr Greqinė dhe mund tė pėrmbysė punėn qė po bėn Misioni Amerikan pėr tė”. Bashkėpunimi i Zervės me gjermanėt, ishte dėshmuar edhe nė Senatin Amerikan nga oficeri i ushtrisė amerikane me origjinė greke Kouvras mė 31 mars 1947, duke e cilėsuar atė si njė kolaboracionist tė tipit tė Mihailloviēit tė Jugosllavisė. Kouvaras i paraqiti Senatit njė dokument shumė kompromentues, i cili provonte marrėveshjen qė ekzistonte midis forcave tė armatosura gjermane nė Epir dhe EDES-it tė Zervės. Ky dokument ishte njė memorandum i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Korpusit tė 22 tė Ushtrisė Gjermane.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:53 pm

Tezėn greke e hedhin poshtė edhe dokumentat diplomatike angleze tė kohės, tė cilat nuk mund tė dyshohen pėr ndonjė tendencė antigreke, por pėrkundrazi pėr tolerancė ndaj aleatėve tė tyre dhe nė radhė tė parė ndaj forcave tė sė djathtės, tė cilat ishin pikėmbėshtetja e tyre. Kėshtu, sipas dėshmive tė njėrit nga zyrtarėt e lartė tė misionit anglez nė Shqipėri, majorit Palmer, i cili kreu njė udhėtim eksplorues nė Greqinė e Veriut pohohet se “Forca 399” kishte pėrcaktuar deri nė 2000 veta qė bashkėpunuan “me gjithė zemėr me gjermanėt”, por ai nuk mohonte faktin qė pati edhe rreth 700 veta qė luftuan nė radhėt e ELLAS-it kundėr gjermanėve. Tėrheq vėmendjen njė fakt se shifra qė jep Palmeri, pėrkon me numrin e tė dėnuarve nga gjyqi famėkeq i Janinės, i ashtuquajtur “Gjyqi i kolaboracionistėve”, i zhvilluar nė vitin 1945-1946, i cili dėnoi nė mungesė 1930 shqiptarė tė Ēamėrisė. Palmeri, i cili ėshtė mbėshtetur siē e thotė dhe vetė nė tė dhėnat e palės greke e konkretisht tė majorit Sarandis, i cili-thotė Palmeri- “pranoi pėrgjithėsisht veprimet e kryera prej grekėve kunėr minoritetit shqiptar” hedh paksa dritė edhe mbi njė ēėshtje tjetėr mjaft tė rėndėsishme, e cila ka tė bėjė me faktin se ē’vend patėn gjermanėt nė genocidin qė kryen forcat ultrashoviniste dhe fashiste greke kundėr popullsisė shqiptare, tė cilin Palmeri, pa u shqetėsuar pėr tragjedinė e dhimbshme tė kėsaj popullsie, me gjakftohtėsi e quan thjesht njė “situatė grindjesh”. Ai pohon sidoqoftė, njė tė vėrtetė se ky akt “padyshim ishte i inkurajuar nga gjermanėt”. Genocidin zervist pėr spastrimin etnik nė Ēamėri e konfirmonte edhe koloneli Monague @oodhouse, ish kryetar i Misionit Anglez nė Greqi, i cili thotė se “Zerva i ndoqi ēamėt nga shtėpitė e tyre nė 1944... Dėbimi u krye me gjakderdhje tė madhe. Qėllimi ishte dėbimi i popullsisė sė padėshirueshme shqiptare nga vendi i vet”. Madje kėtė gjenocid ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė e ka pohuar vetė N. Zerva. Nė letrėn dėrguar mė 4 gusht 1953, Jani Dani Popovitit e porosiste: “Tė marrė pėrsipėr detyrėn e sqarimit tė bashkėatdhetarėve (grekėve) se kush e pastroi Ēamėrinė nga shqiptarėt”. Kėtė fakt e dėshmojnė edhe dokumentat e Komitetit Antifashist Nacionalēlirimtar tė refugjatėve ēamė nė Shqipėri. Nė njė memorandum tė kėtij Komiteti dėrguar Ministrave tė Jashtėm nė Moskė i cili u publikua nė gazetėn “Bashkimi” dhe pastaj edhe nė “Pravda”, pohohej se “Para shpartallimit tė gjermanėve, monarkistėt grekė dhe fashistėt, bashkė me Gestapon, sulmuan popullsinė dhe shkaktuan emigrimin e minoritetit shqiptar nė territorin e Shqipėrisė. Ajtet e autoriteteve greke ishin nė kontradiktė tė qartė me Kartėn e Atlantikut dhe me vendimet e Jaltės dhe tė Potsdamit”. Pozitėn e gjermanėve lidhur me genocidin e bandave zerviste kundėr popullsisė ēame e kompromenton mė tej njė dokument tjetėr qė vjen nga njė ditar i njėrit prej nacionalistėve ēamė, Rexhep Dino, i cili shpjegon dhe njė enigmė tjetėr, se si hyri Zerva nė Ēamėri, kur populli ēam ishte i armatosur. Ky dokument provon se Zerva nuk guxonte tė hynte nė Ēamėri, sepse i trembej konfrontimit me popullsinė ēame, e cila ishte e vendosur tė vetėmbrohej. Prandaj, ai ndėrhyri pranė autoriteteve gjermane tė pushtimit qė ata tė bėnin ēarmatimin e saj dhe ia arriti kėtij qėllimi. Ēarmatimi i popullsisė u krye nga gjermanėt me njė urdhėr direkt tė Hitlerit. Autori i lartpėrmendur pohon se gjermanėt nė kėtė rast nuk pėrfillėn as lutjet e nacionalistėve shqiptarė ēamė, qė kishin besim tek ata pėr tė realizuar aspiratat e tyre, pėr bashkimin kombėtar. Mė pas Zerva hyri nė Ēamėri dhe kreu krimet monstruoze qė tashmė dihen.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:53 pm

Nga hetimet e tij Palmeri pėrpiqet tė hedhė sadopak dritė mbi motivet e kėsaj masakre dhe ai jep njė shpjegim ineresant qė i afrohet tė vėrtetės ose mė saktė ėshtė njė pjesė e saj. Ai i raportonte eprorėve tė tij se “Rrethi ku banonte ky minoritet ishte i pasur, konseguenca ka qenė gjithnjė njė ndjenjė zilie dhe urrejtjeje nga ana e grekėve pėr atė rreth ndaj ēamėve”. Nė tė njėjtėn kohė Palmeri vė nė dukje se pretendimi absdurd pėr aneksimin e Shqipėrisė sė Jugut nga Greqia, tė cilėn shteti grek e kishte kultivuar nė maksimum pėr disa dekada, kishte prodhuar “njė urrejtje shumė tė fortė, e cila drejtohej jo vetėm kundėr ēamėve, por kundėr gjithė shqiptarėve nė pėrgjithėsi”.
Nė kėtė mėnyrė, Palmeri vė nė dyshim pretendimin se spastrimi etnik i Ēamėrisė u krye pėr shkak tė bashkėpunimit tė kėsaj popullsie me gjermanėt, por si pjesė e strategjisė shoviniste tė Greqisė kundėr shqiptarėve.
Megjithatė, Palmeri e pranonte dhe mundėsinė hipotetike tė bashkėpunimit tė njė pjese tė minoritetit shqiptar me italianėt dhe si shkaqe tė kėtij bashkėpunimi tė mundshėm ai jepte “dėshirėn pėr ta bashkuar Ēamėrinė me Shqipėrinė ose pėr tė shfrytėzuar mundėsitė qė paraqiste realiteti i krijuar pėr tė qėruar hesapet e vjetra me grekėt. Ai pohonte se nuk mund tė arrihej nė ndonjė konkluzion se kush nga tė dy palėt ishte pėrgjegjės pėr fillimin e armiqėsive. Nė tė vėrtetė, armiqėsitė dhe konflikti nacional nė Ēamėri, siē kemi theksuar mė lart, kishin filluar kėtu me aneksimin e kėsaj treve shqiptare nga greqia gjatė Luftėrave Ballkanike. Shkaku themelor ka qenė politika sistematike antishqiptare dhe shkombėtarizuese e qeverisė greke dhe organizmave tė ndryshme tė saj. Kjo situatė e tendosur, sigurisht qė ka shkaktuar edhe konflikte tė veēanta midis tė dy palėve, por dhuna dhe krimi grek dallohen cilėsisht pasi ata ishin tė ushtruara, tė organizuara, tė drejtuara ose tė xnitura nga shteti grek. Prandaj bashkėpunimin e elementėve tė veēantė shqiptarė me gjermanėt dhe italianėt, i cili e kishte burimin nė shtypjen e rėndė nacionale nga shteti grek, qeveria dhe propaganda greke, pas luftės, madje dhe sot, u pėrpoqėn tė fryjnė dhe ta paraqisin si njė bashkėpunim total ndaj popullsisė ēame me gjermanėt. Qėllimi ka qenė i qartė, qė t’i vihej njė bazė justifikuese spastrimit etnik tė Ēamėrisė.
Por armiqėsitė dhe pėrplasjet sipas tė dhėnave tė mbledhura nga Misioni Britanik, rezultonin edhe nė njė linjė tjetėr, nė kuadrin e ballafaqimeve midis EDES-it dhe ELAS-it. Por as kėto ngjarje nuk pėrbėjnė argumente pėr tė pėrligjur spastrimin etnik tė Ēamėrisė.
Pėrpara se Palmeri tė kryente hetimet e tij nė Ēamėri, zbulimet britanike nė dhjetor tė vitit 1944 dhe nė janar tė vitit 1945, kishin informuar Foreign Ofisin se masakrat dhe shpėrngulja e popullsisė ēame ishin kryer nga Zerva. Pohohej se pas pushtimit italian njė grup nacionalistėsh shqiptarė “kishte ndihmuar nė vitin 1940 Ushtrinė Italiane nė fushatėn e saj kundėr Greqisė dhe nė vitin 1944 ata i kishin dhėnė ndihmė afektive forcave gjermane tė pushtimit. Pas largimit pėrfundimtar tė gjermanėve nga Ēamėria trupat e Zervės u shpėrndanė nė shtėpitė e shqiptarėve. Nė njė lokalitet 40 ushtarė tė Zervės u zhdukėn dhe pastaj u gjendėn tė vdekur. Ky incident qė ndodhi rreth qershorit tė vitit 1944 shkaktoi raprezaljet e forcave tė Zervės, tė cilat ēuan nė dėbimin e tė gjithė shqiptarėve nga Greqia”.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:54 pm

Pas raportit tė Palmerit, njė tjetėr informacion iu dėrgua Foreign Ofisit nga autoritetet ushtarake britanike nė Greqi. Nė tė jepej vlerėsimi i pėrgjithshėm se veprimet kundėr ēamėve ishin tė kuptueshme, sado qė ishin tė qortueshme. Duke iu referuar Librit tė Bardhė grek ky raport i paraqiste ēamėt si “njė popullsi gjaknxehtė dhe violente ashtu si shumė komunitete tė tjera malore ballkanike”. Ndėr tė tjera nė kėtė raport thuhej: “Dy herė minoriteti shqiptar ka qenė pėrfshirė nė shkatėrrimet e zonės ku ata jetojnė. Dhe bregdeti shqiptar qė shtrihet pėrballė Korfuzit ishte njė nxitje e pėrhershme pėr nacionalistėt e zjarrtė grekė. Gjatė lėvizjes sė rezistencės ēamėt i kishin shqetėsuar grekėt sėrish duke vepruar nė banda midis bregdetit dhe forcave tė gjeneralit Zerva. Ata ia prenė lidhjet atij (Zervės) ose tė paktėn penguan lidhjet e tij me kolegėt e vet nė Korfuz. Ēamėt pėrfaqėsonin pėr Aksin njė element nacionalist antigrek. Nuk duhet harruar se Zerva kur u godit dhjetorin e kaluar nga ELAS-i, u ankua se ai ishte goditur gjithashtu nga shqiptarėt. Kėta mė shumė mundėsi ka qė tė ishin ēamėt se sa ndonjė forcė nga Shqipėria. Nė kėto rrethana, veprimet kundėr ēamėve nga ana e grekėrve kanė qenė tė kuptueshme, megjithėse tė qortueshme”.

Ēėshtja e Ēamėrisė, bashkė me atė tė Kosovės u pozuan nė opinionin publik nga Diaspora Shqiptare nė kushtet e vetėizolimit tė Shqipėrisė, kur shteti shqiptar thuajse i kishte lidhur duart vetvetes pėr tė mbrojtur interesat kombėtare shqiptare, duke vėnė nė plan tė parė interesat e ngushta tė mbrojtjes sė pushtetit dhe parimet e bashkėpunimit nė linjėn e ashtuquajtur internacionaliste. Reagimet mė tė vendosura u bėnė nga Shoqata “Ēamėria” nė SHBA, e cila zhvilloi shumė aktivitete nė mbrojtje tė ēėshtjes ēame. Nė njė letėr dėrguar Sekretarit tė Shtetit tė SHBA Cordell Hull, pasi theksonte kontributin qė dha Shqipėria nė luftėn kundėr fashizmit, shoqata kėrkonte qė parimet e Kartės sė Atlantikut tė zbatohen me konseguencė edhe nė ēėshtjen shqiptare. Nė mėnyrė tė posaēme, shoqata i rferohej neneve 2 dhe 3 tė kėsaj karte dhe kėrkonte qė populli shqiptar, qė kishte mbetur nė shtetet fqinje tė pėrcaktonte formėn e qeverimit nėn tė cilėn do tė jetojė, tė ushtrojė tė drejtat sovrane dhe tė restaurohej vetėqeverimi; tė drejta kėto qė u ishin rrėmbyer me forcė. Nė ktė mėnyrė, ata jo vetėm kėrkonin kthimin e popullsisė ēame nė trojet e veta, por qė edhe Ēamėria sė bashku me Kosovėn tė shpreheshin lirisht pėr tė ardhmen e tyre.
Forca kryesore qė u vu nė krye tė pėrpjekjeve pėr tė mbrojtur ēėshtjen ēame ishte Kėshilli Antifashist i Ēamėrisė qė zhvillonte aktivitetin e tij nė Shqipėri. Ai drejtoi masat e popullsisė ēame, pėrpjekjet e saj pėr t’u kthyer nė atdhe. Kjo organizatė zhvilloi njė aktivitet tė gjerė si nė aspektin diplomatik, ashtu edhe nė organizimin e refugjatėve ēamė, nė organizimin e propagandės dhe nė mbajtjen gjallė tė shpresave pėr t’u rikthyer nė atdhe. Kėshilli Antifashist i refugjatėve ēamė u dėrgoi disa memorandume dhe protesta Fuqive tė Mėdha, Qeverisė Greke, Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Mesdheut, Komitetit Qendror tė EAM-it, Guvernatorit tė Epirit dhe Komitetit panepirot tė EAM-it. Mė e hershmja ėshtė jė protestė dėrguar Fuqive tė Mėdha mė 17 tetor 1944 nė tė clėn kėrkohej qė tė largoheshin forcat e EDES-it nga Ēamėria pėr tė siguruar nderin, jetėn dhe pronėn e popullsisė si dhe sigurimin e tė gjitha tė drejtave tė barabarta tė bazuara nė Kartėn e Atlantikut dhe pjesėmarrjen e popullsisė ēame nė luftėn e popullit grek kundėr pushtuesit tė huaj si dhe lirimin sa mė shpejt qė tėishte e mundur tė 300 grave dhe fėmijėve tė cilėt mbaheshin nė kampet e pėrqėndrimit nė Filat dhe nė Paramithi.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:55 pm

Kėtė protestė e pasoi njė tjetėr votim proteste dėrguar kėtyre subjekteve nga Filati i Ēamėrisė mė 30 tetor 1944. Nė tė paraqitet nė pėrmasa reale tragjedia ēame, hidhet dritė mbi shkaqet e saj. Ky dokument shquhet pėr njė sens konseguent realizmi dhe nuk manifestohet nė tė asnjė shfaqje shovinizmi ose nacionalizmi ekstrem. Pėrkundrazi, dokumenti shquhet pėr frymėn internationaliste, nė tė manifestohen qartė prirjet e toleranca dhe bashkėjetesa paqėsore me popullin grek pa pasnjė paragjykim. Nė kėrkesat e kėsaj proteste figurojnė kthimi i shpejtė i popullatės ēame nė vatrat e veta dhe sigurimi i jetesės sė qetė tė saj atje; fillimin e hetimeve nga Qeveria Greke nė Ēamėri pėr tė zbuluar dhe ndėshkuar shkaktarėt e krimeve, largimin sa mė parė tė forcave tė EDES-it nga Ēamėria si kusht pėr tė shpėtuar nderin dhe pasurinė e popullsisė ēame dhe barazimin real tė tė drejtave njerėzore kombėtare me popullsinė greke nė bazė tė parimeve tė Kartės sė Atlantikut dhe tė pjesėmarrjes sė popullsisė ēame nė luftėn e popullit grek kundėr pushtuesve tė huaj.
Mė 9 maj 1945 pėrfaqėsuesit e popullsisė ēame i dėrguan njė ankesė edhe konferencės sė San Franēiskos nėpėrmjet Misioneve Aleate nė Tiranė. Dukje iu referuar Kartės sė Atlantikut dhe luftės qė popullsia ēame kishte zhvilluar kundėr fashizmit, kėrkohej ndėrmjetėsimi pėr kthimin e popullsisė ēame nė shtėpitė e veta. Ndėrsa lidhur me fajtorėt dhe ata qė kishin kryer krime, kėrkohej qė tė gjykoheshin nga njė gjykatė dypalėshe (shqiptaro-greke).
Pas kėsaj proteste, njė komision ēam shkoi nė Athinė pėr t’i paraqitur Qeverisė sė Papandreut kėrkesat e refugjatėve ēamė. Mirėpo ky nuk pranopi tė merrte takim me tė. Njė funksionar i lartė i Ministrisė sė Punėve tė Jashtėme tė Greqisė qė mori kontakt me komisionin ēam i deklaroi atij se “Qeveria nuk iu pret, sepse s’ka ē’tju thotė, pasi nė praktikė ėshtė Zerva dhe nė teori ėshtė Qeveria qė ju tė mos ktheheni nė Ēamėri”. Pas dėshtimit tė pėrpjekjeve pėr tė biseduar me pėrfaqėsuesit e qeverisė greke, delegacioni ēam iu drejtua autoriteteve tė Fuqive Aleate dhe Komitetit Qendror tė EAM-it dhe Partisė Komuniste Greke. EAM-i dhe Partia Komuniste vetėm sa protestuan pranė misioneve aleate dhe Qeverisė Greke qė tė merreshin masa kundėr bandave kriminale tė Zervės dhe qė popullsia ēame tė kthehej nė trojet e veta. Ata nuk morėn asnjė masė ose nuk u bėnė asnjė premtim ose propozim pėrfaqėsuesve tė Ēamėrisė pėr tė zgjidhur ēėshtjen e tyre tė drejtė.
Kur forcat zerviste u shpartalluan nga forcat e ELAS-it dhe Ēamėria u ēlirua, popullsia ēame qė gjendej afėr kufirit u riatdhesua. Por kjo nuk zgjati shumė. Pas kapitullimit tė ELAS-it mė 13 shkurt 1945, ēeta tė frymėzuara nga qeveritarėt e Athinės me nė krye Plastirasin, ndoqėn shembullin e Zervės duke masakruar pėr tė dytėn herė popullsinė ēame. Sipas hetimeve qė kreu nė kėtė kohė Misioni ushtarak Britanik, dilte se udhėheqėsit e kėsaj masakre kishin qenė leitnant Kristo Kaca, qė kishte ardhur nga Korfuzi, major Ilia Kaca, qė kishte ardhur nga fshati Palo dhe kolonel Zoto, tė cilėt ishin vėnė nė krye tė njė grupi banditėsh nga Korfuzi dhe tė disa banorėve grekė vendas, anėtarė tė forcave tė Plastirasit, gjithsej rreth 100 vetė dhe mė 13 mars 1945 kishin shpėrthyer njė terror nė Filat si rezultat i tė cilit ishin vrarė 70 vetė. Sasia e emigrantėve qė u kthyen nė tokat dhe shtėpitė e tye ishte 3000-5000 veta. Ashtu siē pohojnė dhe autoritetet britanike, sulmi i fundit i grekėve nuk u provokua nga shqiptarėt, por i ishte rezultat i “vazhdimit tė ndjenjave ekstreme antishqiptare tė grekėve nė kėtė rajon”. Ky akt i ri kriminal, i kryer disa muaj pas masakrave tė verės tė vitit 1944, dėshmonte jo pėr veprime thjesht hakmarrėse, por pėr njė politikė tė pėrcaktuar mirė tė Qeverisė Greke, e cila tani e kishte shtrirė plotėsisht autoritetin e vet nė tė gjithė vendin edhe nė kėtė rajon.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 4:56 pm

Kongresi i Minoritetit Shqiptar tė Greqisė qė u mbajt nė shtator tė vitit 1945 miratoi njė rezolutė tė cilėn ia dėrgoi Konferencės sė Ministrave tė jashtėm tė vendeve aleate, nė tė cilėn vihej nė dukje se “Nė kohėn e okupacionist nazist, ndėrsa luftėtarėt e minoritetit shqiptar nė Greqi, tė ikuraduar me forcat e rezistencės sė popullit grek po luftonin ashpėrsisht kundėr okupatorit gjerman, forcat reaksionare dhe shoviniste tė Zervės tė komanduara prej vetė kėtij gjenerali gjakpirės, hynė pabesisht nėpėr qytetet dhe fshatrat e Ēamėrisė, duke pėrsėritur barbarizmat e 1912-ės pas Luftės sė Parė Ballkanike, ku u masakruan, u burgosėn dhe u torturuan me mijėra qytetarė dhe fshatarė ēamėr nga tė gjitha shtresat shoqėrore”. Kongresi, duke iu referuar Kartės sė Atlantikut, kėrkoi jo vetėm kthimin e emigrantėve ēamė nė trojet e veta, por edhe “sigurimin e tė drejtave tė barabarta tė minoritetit shqiptar nė Greqi me pjesėn tjetėr tė popullit grek, ashtu siē e gėzonte minoriteti grek nė Shqipėri”.
Nė fund tė nėntorit 1945, pėrfaqėsuesit e emigrantėve ēamė i dėrguan njė letėr zėvendėssekretarit tė Jashtėm Ballkanik mcneil, i cili po vizonte Athinėn dhe kėrkuan qė ai tė ndėrhynte pranė Qeverisė Greke pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame, por edhe si mė parė, atyre nuk iu dha ndonjė pėrgjigje. Kėtė herė, Komiteti Antifashist Ēam garatimin e tė drejtave tė minoritetit shqiptar si qytetarė tė lirė e mbėshteste jo vetėm nė Kartėn e Atlantikut, por edhe nė Konferencat e Teheranit, tė Jaltės dhe tė Potsdamit.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

» ĒAMERIA ATDHETARE

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 5:00 pm

» ĒAMERIA ATDHETARE

Rasime Beqiri

DJALI NGA ĒAMĖRIA

Ja njė djalė nga Ēameria
Shėtit nė tokat e tija
Qė ja mbanė me dhunė Greqia.
Puthi muret e shtėpisė
Ndjeu erėn e Ēamėrisė
Puthi derėn dhe pragun
Njohu djersėn dhe gjakun
E tė parėve tė tij
Kapi tokėn me duar
Djali ēame i pėrmalluar
Ktheu kokėn pa njė pėrrua
Piu ujė e u turbullua
U shtri nė tokė pėr tė fjetur
Dėgjoje ca zėra tė vdekur
Qė i folėn e i thanė:
Prindet e tu ku janė?
Pse ikėn dhe na lanė?
Pa shiko varret tanė
Pėr njė pikėz ujė u thanė
Pse s'flisni tė gjegji bota
Ēamerinė e kėrkon toka
Tė tundet Evropa plakė
Pse bėn sehire kur shef gjak.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 5:03 pm

Xhelal Ferizi

THIRRJE

Thirrni yje e thirrni fate,
thirrni Zotit thirrni vlerės
e mos rrini qyqe nate
degė me degė qė i kėndon pranverės.

Se ai hasmi me kuaj druri
ka hy nė vend tė Kastriotit
nė mes Himare qanė biluri
si Ēamėria dikur motit.

Sot aq afėr ėshtė ky kobi
qė po i sillet dheut e detit,
e ju shpėrnda m' rrini rreth globi
ju qajnė fushat t' bereqetit.

Ju qanė dheu ju qanė ēdo pėrrua
greku gėrryen gjithė pėr nėn dhe
ju me gjasė jeni verbue
mbas mashtrimit n' pare e fe.

Ju qanė Kosova e Ēamėria,
ju qanė i varfėr edhe fshatari,
ngado shkret ju mbet malėsia
veē pse atdhe nuk donė shqiptari.

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: » Ēamėria

Mesazh  Sponsored content Today at 1:12 pm


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi