» ĒAMĖRIA ĖSHTĖ TOKĖ SHQIPTARE E PATJETĖRSUESHME

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

» ĒAMĖRIA ĖSHTĖ TOKĖ SHQIPTARE E PATJETĖRSUESHME

Mesazh  Nimfa prej Tue Jul 15, 2008 5:04 pm

Ēėshtja e pazgjidhur ēame

Shkruan: Bujar SHURDHI

• Ēamėt janė njė popullsi vitale me kohezionin e tyre historik dhe shpirtėror, edhe, sido qė tė bėhet, nga politika e shtetit ballkano-grek, ēamėt kurrė nuk do tė gjunjėzohen, sepse kombi shqiptar nuk ėshtė gjunjėzuar kurrė. Edhe ēamėt qė i pėrkasin besimit ortodoks qė jetojnė nė Greqi, pėrball represionit shtetėror, brenda nė familjet e tyre flasin gjuhėn shqipe edhe nuk kanė pėr ta harruar kurrė gjuhėn e tyre amtare. Sepse aq sa mund tė mbaroj uji i detit, po aq mund tė shuhet gjuha jonė shqipe. Ēdo gjė qė mund tė bėjė sot politika ballkano-greke, kundra kėtyre zhvillimeve, do tė ngelet njė tentativė mjerane.

HARTA ĒAMERISĖ






Qėndrimi i politikės shqiptare ndaj ēėshtjes ēame mbetet i paqartė. Kur filozofia nuk pėrputhet me pėrfundimet historike edhe me realitetin, atėherė teorikisht qėndrimi politik nė mbėshtetje tė saj ka vlerat e demagogjisė. Ky fenomen politik dhe tipik shqiptar, sot ndikon fuqishėm nė programet partiake e qeverisėse tė Republikės sė Shqipėrisė, duke krijuar kushte tė favorshme, qė kjo politikė shpesh tė ndodhet nė udhėkryq dhe e pazonja tė mbrojė interesat shqiptarėve.

Edhe konkretisht, nė lidhje me zgjidhjen e problemit tė Ēamėrisė, roli kryesor i takon Republikės sė Shqipėrisė. Duke analizuar qėndrimet politike tė subjekteve politike qė kanė drejtuar Republikėn e Shqipėrisė nė kėto 15-vjet, lehtėsisht konstatohet kontradikta e brendshme, e shprehur nė vendimmarrjen e gabuar nė interes tė ēėshtjes sė Ēamėrisė.

Pika mė e prekshme e kėtyre marrėdhėnieve mbetet; miratimi nga pala greke i akteve juridike pėr shfuqizimin e "Ligjit tė luftės" me Nr. 2636 tė vitit 1940, edhe nga ngrirja e Ligjit Nr. 2664 datė 03 dhjetor 1998 "Mbi Kadastrėn Kombėtare dhe rregulla tė tjera", i cili nė brendinė e tij pėrmban akte nėnligjore pėr ēregjistrimin e pronave tė nėnshtetasve grek me kombėsi shqiptare tė krahinės sė Ēamėrisė dhe tė shqiptarėve tė tjerė nė tė gjithė Greqinė. Kjo situatė e ndier politike e ka tė nevojshme parashtrimin e problemit, ēam nė zgjidhje e tij afatgjatė dhe nė rrugė demokratike.

Nė strategjinė politike tė shtetit shqiptar ėshtė e nevojshme realizohet akti fillestar i rivlerėsimit tė Aktit tė Imponimit tė "shtetėsisė shqiptare" refugjatėt ēamė tė vitit 1953, duke hapur rrugėn e ligjshme tė ndėrhyrjes sė politikės shqiptare pranė autoriteteve ballkano-greke dhe atyre ndėrkombėtare, mbi rivendosjen e tė drejtave tė mohuara tė popullsisė shqiptare tė krahinės sė Ēamėrisė.

Shurdhėria politike e institucioneve shqiptare dhe pavendosmėria e tyre, vlen tė analizohet thellė nė sfondin e mos vlerėsimeve qė i janė bėrė sistematikisht, interesave kombėtare tė popullit shqiptar.

Ėshtė e turpshme, pėr politikėn shqiptare qė ēėshtjen e popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė ta kufizojė, vetėm nė zgjidhjen e ēėshtjes sė pronave, sepse ēėshtja e pronave ėshtė e njė trajtimit tė veēantė, sepse nga tė dhėna aktuale, shteti ballkano-grek, pronat e shqiptarėve tė krahinės sė Ēamėrisė i ka dhėnė me qira, por me qira, nė zbatimin e pėrqindjeve nga ata persona qė i kanė marrė, ku shumica e tyre nuk janė qytetar autokton.

Qiraja me kuptimin e dhėnies sė pėrqindjes ėshtė sepse nė shumicėn e rasteve qiraxhinj kanė marre me qira edhe shtėpinė edhe pronėn, e shqiptarėve, prandaj shteti shqiptar po tė flas me shtetin ballkano-grek vetėm pėr pronat, qė nė fillim, duhet shumė bojė edhe shumė flet, sepse ėshtė shumė e zorshme tė gjenden nė "Eladhė", kaq shumė letra dhe bojė pėr tė bėrė kėto "llogari".

Por, qė, nga politikanėt e Tiranės Zyrtare duhet tė kėrkohet zgjidhje nė bazė tė ligjeve ndėrkombėtare, edhe tė shtrohet ēėshtja, si ēėshtje kombėtare shqiptare, sepse po u ngrit vetėm prona, si pronė ne e dimė qė duhet njė qėndrim qytetar, sepse ne e dimė ekonomin greke, e cila e ka fuqinė e "saltės me uli", janė tė ditura edhe mashtrimet greke nė Komunitetin Evropian,ku grekėt, japin, shpesh, vetėm bilance mashtrimi.

Shqiptarėt autokton qė banojnė nė krahinėn e Ēamėrisė, sė bashku me qytetarė grek, si psh. anėtarėt nga familjet Kacimanis, Janaqis, Kaqitis, Papatis edhe shumė tjerė, e kanė shprehur edhe vazhdojnė ta shprehin, qė, politika greke nuk duhet tė bjerė nė nivelin e politikės sė Milloshevicit, sepse ēdo fillim e ka edhe njė fund. Por njė tė vėrtetė politika ballkano-greke duhet ta dijė, kurse populli grek e ka ditur dhe e di, qė fati i shqiptarėve nė rajonin e ballkanit nuk vendoset as nė Athinė dhe as nė Beograd.

Ka pasur qėndrime dhe reagime nga bota demokratike si psh: nė seancėn dėgjimore nė Komitetin Amerikan tė Helisinkit, nė lidhje me tė drejtat e njeriut nė Greqi, ėshtė folur edhe pėr tė drejtat e shqiptarėve tė Krahinės sė Ēamėrisė. Senatori Smith, ka zhvilluar njė debat shumė tė gjatė, nė mbrojtje tė tė drejtave tė shqiptarėve tė krahinės sė Ēamėrisė.

Kurse Kėshilltari i stafit tė Komitetit Amerikanė tė Helsinkit Chadeick R.Gore, pyeti tre herė pėrfaqėsuesit grek pėr problemin ēam. Gjenocidi grek mbi shqiptarėt e krahinės sė Ēamėrisė ėshtė njė gjenocid diabolik edhe i pėrbindshėm qė nuk mund tė mbulohet mė me shoshėn, pa shohė, tė politikės ballkano-greke.

Ēamėt janė njė popullsi vitale me kohezionin e tyre historik dhe shpirtėror, edhe, sido qė tė bėhet, nga politika e shtetit ballkano-grek, ēamėt kurrė nuk do tė gjunjėzohen, sepse kombi shqiptar nuk ėshtė gjunjėzuar kurrė. Edhe ēamėt qė i pėrkasin besimit ortodoks qė jetojnė nė Greqi, pėrball represionit shtetėror, brenda nė familjet e tyre flasin gjuhėn shqipe edhe nuk kanė pėr ta harruar kurrė gjuhėn e tyre amtare. Sepse aq sa mund tė mbaroj uji i detit, po aq mund tė shuhet gjuha jonė shqipe. Ēdo gjė qė mund tė bėjė sot politika ballkano-greke, kundra kėtyre zhvillimeve, do tė ngelet njė tentativė mjerane.

Por duhet ta dijė edhe njė herė politika e "arabėēinjėve" tė Athinės Zyrtare, se Ēamėria ėshtė tokė etnike shqiptare e patjetėrsueshme, dhe ēfarėdo vendimi qė tė merret nė mėnyrė shoviniste nė dėm tė interesave tė saj, do tė mbetet njė problem i hapur edhe i mprehtė i kohės.
………………………
Tiranė, 26.01.2008
pashtriku.com

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜

Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 56
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi