ETHYMOLOGJIA

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:32 am

EMRI KOSOVA NGA FJALA – KOSA

Emėrtimi – Kosova – origjinėn e vet linguistike e ka nė emrin – kosė, kosa, qė ėshtė vegėl pune pėr kositjen e barit, apo premjen e barit, kosa qė kositė barin. Kosa ėshtė fjalė qė pėrcakton njė cope tė gjatė e tė tėholluar metalike, me pėrbėrje ēeliku e hekuri, me gjatėsi thuaja sa e shpatės, e tėhholuar me maje pak tė kthyer harkore, me njė teh shumė tė mprehtė – teh anze, si anza qė tė sosė, pret si anza si rrfeja synonome kėto tė shprehjeve shqipe. Gjėrėsia e kosės ėshtė pothuaj sa e shuplakės sė dorės, ngjitet pėr njė bisht druri tė gjatė pėrmes ēykės sė kosės e me dorėz, si mjet kositjeje.

K=ecja, veprimi I njeriut,
O=dielli,
S=onomatopeja e lėvizjes, fishkėllima e kosės gjatė premjes sė barit, si premje harkore sss, nė kuptimin e emrit – kos (kosė, kosa) – premja gjarpėrore, harkore, si fuqizim I dyfishtė fonetik e morfologjik – onomatopeja e veprimit tė premjes, apo lėvizjes sė trupit nė hark, nė sferė, nė rreth, pėr tu krijuar energjia fizike apo edhe ajo energjia shpirtėrore.
Rrėnja e fjalės – k o s – ka kuptimin e lėvizjes harkore, lėvizjes sė trupave nė natyrė e deri tek lėvizja e trupave qiellorė, qė formoi emrin – kosmos. Kjo rrėnjė k o s – formoi kompozitat i.e. koseria, kosmetik-ė, kosmik, kosmodrom, kosmografi-a, kosmonaut-I, kosmopolit, kosmopolit-izėm, kosmovizion, etj.
Fjalėformimet i.e. e ballkanike: kosavė, kosava, kosavina, kosmaj, Kosturi, Kosmaqi, kosto-ja, kanė spjegim shqip nė fjalėn – premje, premje nė lėvizje, diēka qė prehet si me teh nė lėvizje, e deri tek premja e ēmimit – kos- kosto-kushtim, kusht, qė duhet prerė, caktuar, ēmuar sipas vlerės materiale apo shpirtėrore, kur njeriu prehet nė vend nga befasia, ēudia, tmerri, frika, gėzimi I madh I papritur etj.
Kuptimi I emrit – Kosovė, Kosova ėshtė vend premjeje, fushė premjeje, kositje trupash, sikur kositė barin nė livadh, vendpremjeje me shpata e kosa. Shprehja artistike popullore shqiptare ka ra kali me not n’gjak ėshtė shprehja mė e fuqishme shpirtėrore, e cila difton fushė gjaku, premje trupash si pret kosa barin…fushė e mbushur me gjak – Fushė-Gjaku – Fushė-Kosova – Kosova!


Edituar pėr herė tė fundit nga Orfe nė Fri Dec 12, 2008 3:09 am, edituar 1 herė gjithsej

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:32 am

DARDHANIA

Origjina lingustike e emrit – Dardania – lidhet etnogjenetikisht, me paraardhėsit e shqiptarėve tė Kosovės, deri me shkatėrrimin e Illirisė sė Vonė, me rėnien e Mbretėrisė Dardane tė Gencit, mė 168 p.e.r. kur u lind kalendari I ri, me ditėn e muajit tė parė kalendor me fillin e epokės e cila quhet sot epoka e re. Ndėrsa ethymologjikisht emri - Dardania solli dhe formoi emėrtimin shkencor – botanomin – dardhė, dardha (Pyrrus communis L.) dru frytor gjetherėnės, I gjinisė sė dardhės I familjes sė trėndafilorėve (Rosacea). Vet emri shkencor botanik, lidhet me fjalėn skipe-illire tė stėrlashtė, nga Botanika illire edhe para kohės sė Dardhanusit e Theucerit.
Ethymologjia e vet emrit botanik – Pyrrus – lidhet me emrin e dardhanėve tė shumėhershėm paraballkanik, paragrek e paraeuropian – para emėrtimit tė Grykės sė Dardhanelleve dardhane, para emėrtimit tė Dardhanisė afėr Hillionit e Abidhosit, atėbotė, kur shkenca shqipe- illire (skenca skipe) ishte nė kulmin e lulėzimit tė saj – qė ne sot e quajmė – Antikuiteti botėror, nė rrafshin trekontinental azio-afriko-europian historiografik dhe nė pėrmasa shkencore gjenerale.
Dardhania – njihet historikisht nga babai I Historisė Herodoti dhe nga tjerėt authorė antik – Dardhania – si emėr gjeografik dhe mbretėri e lashtė prej Mijvjeēarit tė VI p.e.r. qė do tė thotė, tash e mbi tetėmijė vjet mė parė, qė ruan dėshmi e monumente arkeologjike nga Koha e Gurit, Bronxit dhe nga fillimet e neolitit. Prej atėbotė Dardhania (para)historike ishte e banuar nga dardhanėt illirian tė cilėt bėjnė pjesė nė dyndjet egjeane disa here nė histori, nga Azia nė Europė, nga Europa nė Azi dhe anasjelltas.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:33 am

Skipja illire.

– Si e lidhin disa theoricient, fjalėn – illir, me fjalėn gjarpėr.
Studjuesit e kohėve tė shkuara dhanė disa theori shkencore lidhur me pėrcaktimin e emrit illir, nga fjala – Hillyrius (illyrios), qė do tė thotė – i lakueshėm, gjarpėror – S, duke e lidhur me fjalėn greke tė lashtė – illyo, ashtu sikurse e nxierr edhe illirologu Aleksandėr Stipēeviqi, duke u munduar ta spjegojė origjinėn linguistike tė emit – illir, nė prothezė tė theksuar se prejardhja e illirėve lidhet me gjarpėrin, me emrin – illyriana, si besim qė ka luajtė rol nė religjionin illirian. Qė, sipas studjuesit gjėrman Otto Gruppe, nė veprėn "Mythologie..." Mynchen, 1906, fq.358, i pari qė vuri nė dukje njė theori tė tillė ku ethymologjia e emrit – illir, lidhet me gjallesėn gjarpėri - "kjo fjalė greke – illyo=lakohet, kthehet". Stipēeviqi vazhdon rreth emrit – illir: "filologu slloven, Karel Oshtir, gjithashtu erdhi deri tek konkluzioni, ku nė kėtė emėr – illir(illyr) fshehet gjarpėri. Vėrtetimin pėr kėtė e gjeti nė argumentin qė ėshtė edhe mythi i madh mbi gjarpėrin tek Hititėt indo-europian, e mbajti emrin e kuptimit tė njajtė." Sipas K. Oshtirit, "ai gjarpėr ėshtė quajtė – illyriana dhe gjithashtu ėshtė vėshtirė, qė nė pėrbėrjen e atij emrit, nuk shihet ngjashmėria me emrin - illir".

Kėshtuqė, theoritė e theoricientėt heshten pėr njė kohė, kur, iu shkoi pėrshtati duke mos e njohur brėndėsinė ethymologjike tė emrit – illir, sepse gjarpėri nė besimin fetar illirian, kulti totemik mbi gjarpėrin, ishte vetėm njė cilėsi a veti e karakterit tė idhtė, tė sertė, tė ashpėr, guximtar, tė rrebtė tė njeriut, si rr’feja n’beteja – guximi si njė element psikik illirian. – Ndėrsa, ethymologjia e vėrtetė qėndron nė pėrcaktimin e emrit – illir, nga fjala e hershme PIE – hill-i (hyll-i), ill-yll, (me shėmangien e tokzanores – H, indo-europiane-hindoeuropiane) - qė do ta pėrkufizojsha me shprehjen – Llama e illit, drita e yllit.


Sot nė shqipen ballkanike, disa fjalė lidhur me kėtė rrėnje hyj, hyji, hyjni, hyjnia, hyjneshė, hyjnesha-t, hyjnitė, hyjnore, hyjnike, Hyjnor, Hyjnori, Hyjnorėt, i,e,tė hyjnueshme, hyjnueshėm - janė si emėrtime tė shėnjta, hyjnore, ku edhe i pėrgjigjet fjala tjetėr shqipe poashtu – shėnjt, Shėnjti, shėnjtėnit, shėnjtėri-a, shėnjtėritė, i,e,tė shėnjta, shėnjtėrore, shėnjtėror, shėnjtėrore, (shėjt, shėjti, shėjnim-i, shėji, me shėj, i shėjuem, gege-shqipe).
Sipas, studjuesit Niko Zhupaniqit, nė veprėn e tij ‘Etnologu’ 5-6/1933, fq.100-101, thotė lidhur me prejardhjen e emrit illir: "njė paraqitje ėshtė gati si naive (naivisht), por qė shpesh citohet, - arkeologu Qiro Truhellka, sipas theorisė sė tij, thotė se emri ilir, mund tė spjegohet pėrmes fjalės shqipe – ‘i lirė’.Pėrveē kėsaj kemi edhe mendime, qė emri illir nuk ėshtė indo-europian, por paraindo-europian, i rrjedhes mediterane ("pellgazgjike")- pellazgjike". Ky mendim na jep tė kuptojmė se emri illir, shtrihet nė pėrmasa botėrore trekontinentale tė kohės sė tij, duke rrjedhur nga rrėnja pellgazgjike dhe vet prejardhja shihet kjartė – illiro-pellgazgjike, apo pellgazo-illire, sipas theorisė, sepse, bota pėrjetoi disa pėrmbytje e fatkeqėsi natyrore, sėmundje gjenerale shfarosėse - ku u shua gati tėrėsisht, por qė nė secilėn fatkeqėsi, u ruajt fara e njeriut dhe filloi e rifilloi pėrsėri nga e para, nga fillesa – si filli i jetės (qė na duket neve), apo – rifillim jete!

Tė dy fjalėt – skup – skop, lidhen me gjuhėn kuniforme illiro-pellgazgjike dhe kanė kuptimin e kunit e skopit (kuni e shkopi) si fjalė tė para skipe (shqipe), nga Skipja e Parė me origjinė linguistike kuniforme, tė cilat lidhen me kuptimin e drunit, njė copė dru, njė copė shkop, qė ėshtė vet – kuni, nga i cili edhe u lind guha kuniforme, si gjuhė e parė e folur skune-skipe, nga kuptimi gjenealogjik linguistik, skun – qė do tė thotė, kuni i rrebtė, kuni shkreptimė, si garpėri i dritės sė rrufesė, nė pėrcaktim tė shpejtėsisė, ku lidhet me guximin e njeriut, si veti e karakter specifik i veēantė psiko-fizik.
Tingulli – S, ka kuptimin e lėvizjes, skun - spejt (shpejtėsia), nė formė lakore na jep hieroglifin rrufetar, gjarpėror, me shkrim si shkrollė – kun – skun – e nga kjo formė shprehėse me konstitucionalitet ilinguistik, na del nė shprehjen e fjalės - skrun – kuni shkrun – kuni shkruan, shkrimi i shkrollės (shkronjes). Nga vetia e karakterit shpėrthyes tė njeriut, nė aspekte tė ndryshme mėnēurie, diturie, trimėrie, nė log a provė studimi edhe shkencor, rrodhi emėrtimi – skun, i cili nga kuptimi i emrit – skop (shkop-i), me ndryshimin e tingullit fundor – n=p, u formua emri – skup, skop, ku sot nė shqipen ėshtė – Shkup, kurse nė sllavishtet – Skop (Skopje, Skoplje). Fjalėt rrėnje: kun – kup – kip – kyp – kop, kur duhet tė vėhen nė lėvizje, nė gjallėri, nė jetė, jetėsohen, gjallohen, zhvillohen - pėrmes fillesės, tingullit – S – skun – skup – skip – skyp - skop – nga tė cilat rrėnje fjalėsh rrodhėn emėrtimet: Skuni – Skipe (shqipe-Shqipja), edhe si emėrtim pėrcaktimi i zogut tė qiellit, qė karakterizohen prej atij zogu tė rrufeshėm, kėto vetitė e cilėsitė dhe karakteret e njeriut nė tokė, me tė cilin emėr edhe u pėrcaktuan shqiptarėt, etnonomi shqiptar – skip – skiptar, skiptari, Skipnia – Skipėria (Shqip – shqiptar – shqiptari – Shqipnia, Shqipėria). Vlen tė theksojmė se me lindjen e grupit tė tingujve shqip – pt, si pėrcaktim i shpejtėsisė, imunitetit, qėndresės sė njeriut, pėrballimit kundėr ēfarėdo vėshtirėsie nė jetė, si njeri qė nuk mund tė zhduket nė asnjė mėnyrė, sado tė egėr e barbare tė veprohet mbi tė, kundėr tij – ky grup tingujsh – pt – dha disa fjalė e kompozita i.e. sikurse janė: Ptolemeu, skipter, skiptar, kapter, monopter, tė cilėt lidhen me kuptimin e pathyeshmėrisė, nga ato fjalėt kompozitat PIE, me koncept tė pėrballimit, ekzistencės heroike, pamposhtėshmėrisė etj., qė janė veti e shqiptarit – skuptarit – skiptarit – shqiptarit.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:33 am

Tash, fjala – skun, me formimin e grupit fillestar tė dy tingujve – sk, si formė skallimi, kapėrcimi, shkallė e ngritjes sė diturisė dhe veprimit tė njeriut, si spikatje graduale psiko-fizike, zhvillim i vetėdijes, pėr ta kapėrcyer primitivizmin, pėr tu ngritur pėrmes tė tė menduarit dhe pėr tu bėrė zotėrues i tokės, mbijetues mbi tė gjitha gjallesat tjera nė natyrė – ky skun, duhet tė vėhet edhe nė lėvizje tjetėr, nė lėvizje shkrimi, sepse vetėm lėvizja gjallon, jetėson jep vitalitet. Pėr tu arrjitur kjo formė e ngritjes sė vetėdijes, duhet veprim konkret, e tė formohet pas gjuhės sė folur ajo gjuha e shkruar – abeceja e parė. Pėr tu shkruar tingulli (pėrmes hieroglifit), duhet njė forcė tjetėr tingullore e fjalės – skun – skup – skip – duke u lidhur me atė fuqi qė bjen, bie, ajo qė Ra, nė kuptimin e rėnies – ra, (sipas tė cilės edhe u formua besimi nė zotin Ra – u^ra – e cila ėshtė vet ura lidhėse nė mes tė tė folurit dhe tė shkruarit tė gjuhės sė njeriut. E pikėrisht kjo – ra, duhet tė krijojė vend nė fjalėn – skun-skup-skip, menjėherė pas grupit dy tingujsh fillestarė – sk – tė krijohet njė – R dhe tė formohet fjala tjetėr – sk(r)un – sk(r)up – sk(r)ip = skrun – skrup – skrip, ku fjala – skrun, formoi fjalėn shqipe – shkrun, shkruen-shkruan, ai qė shkruan, kuni qė shkrunė (shkruan), shkrim, shkrimi, e deri tek formimi i fjalėformimeve tjera - shkrimtar-i-e-ja-ėt, shkrime-t, shkrues-e-t, shkrimtore etj. Kurse, duke u bazuar nė pjesėmarrjen e grupit tė dy tingujve – pt, rrodhi nga – skrip = skript-i-e-et, skriptor-e-ja-et - skripti, shkrimi i shkrollės nė abecenė e gjuhės dhe prej saj nė shkrimin e gjuhės nė forma tė ndryshme tė shkrimit.

Mbase nė formimin e disa gjuhėve tė Lindjes, na formohet si gjuhė e lashtė, ku u pėrdor nė vend tė grupit – pt, vetėm tingulli – t, skrit, skriti, qė formoi gjuhėn e shkruar – sanskrit, san+skrit me kuptimin shqip – sanskriti, san=sony = son=zon-i – qė do tė thotė – shkrim i zanit (sanit-sonit-zonit)- san skrit – son skrit – zon shkrim – zonshkrimi – zanshkrim-sanskrit.
Fjalėt: skun-shkrun, skroll (shkrollė), skoll (shkollė), skencė (shkencė), spik (spika, spikatje, spikamė, i,e,tė spikatur), skall (shkallė, gradė), skept (skeptik, skepticizėm), skard (skardi, Sharri), skot (skoti, skotėt), skien (sciense-shkenca), skamp (shkamb-i), skab (shkabė, shkaba-shqiponja), skan (skandi, skandėt), skulp (skulpturė) etj., janė tė gjitha kėto fjalė tė njė gjuhe paraardhėse i.e. kuniforme – skipe-illire pellgazgjike.

Vet fjala – kun, nga gjuha kuniforme u ngjallė me ngritje audio-vizuale, pėrmes shkrimit tė shkrollės dhe nė gjuhėn e folur kuniforme, merret si formė e hershme – kun – kunu^, qė sipas grupit tė shqipes sė folur tė sotme, gjindet grupi – nd, si formė bashkėdyzimi dy tingujsh nė njė tingull specifik, tė veēantė, qė nuk ėshtė nė shqipen e shkruar – ku e forcon tingullin – n, nė fjalėn – kun(d), kun(d)u, dhe na rrodhi fjala – kundu, e me shėmangien orale tė njerės zanore, tė parės nė fjalė – u, - k’ndu, u formua fjala – k’ndu, dhe po ai tingull – u, i shėmangur gjatė tė folurit, u ndryshua nga – u=ė, kėndu (e), kėndim-i, kėndohet, gjuha qė kėndohet (flitet), gjuha qė lexohet, leximi-kėndimi i gjuhės, ku kemi disa shprehje shqipe tė sotme – a din me k’ndu librat,/ a din me ma k’ndu qet letėr, / k’ndimi asht punė e madhe, / njeri i k’ndushėm (i dijtur), / a shkon ti me k’ndu n’shkollė, / nė kuptimin e leximit tė librit, letrės, mėsimit nė shkollė etj.

Vlen tė theksohet se vetėm tingulli – k, vertikal, si hieroglifi i ngritjes mbi botė e jetė me vizion ardhmėrie – k, horizontal – kalė, kali, kurse – k – vertikal – njeriu, ecja, kalimi, kalueshmėria, tejkalimi i vėshtirėsive nė jetė, e kaluar, e kalueshme – vetėm ky tingull, nga fjala – kun-i, mbeti nė formimin e emrit – kėnga, nga fjala – k’ndim – kėndim-i-e-et, nga kuptimi i tė diturit tė leximit, apo shkrim-leximit tė gjuhės – nė kuptimin oral zanor, tingullor, kėndimi i asaj qė ėshtė mėsuar – kėnga – qė kemi tash, ndryshimin e grupit bashkėformues morfologjik – nd, nė – ng, poashtu me njė tingull theksimi nė shqipen e vjetėr – kon(g)a (skipe-illire) – ka^n(g)a (gege-skipe)– kėnga (toske-skipe) – konga k’ndohet pėr dy fjalė – shprehje e lashtė shqipe.
Toponomi – skup (skop) u formua nė bazė tė gjuhės shqipe, si skipe-illire pellgazgjike – Shkup-i, (Skopje), i cili lidhet territorialisht e kulturalisht si njė fjalė – emėrtim shqip, qė i takon njė populli shqiptar edhe historikisht, si kryeqyteti i Dardhanisė (shek.VI e.r.).

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:34 am

Nė kėtė kontekst linguistik, socio-linguistik e historiko-linguistik, bėjnė pjesė tre toponome tė njė gjuhe, kulture dhe historiografie – skupi – skardi – skodra, tė cilat sot janė tė ndame nė tri shtete politike padrejtėsisht dhe qė pėrbėjnė njė etnitet – shqiptar, historikisht.
Toponomi – skardi qė sot ėshtė ruajtė historikisht, vetėm si njė emėrtim mė shumė malor, se sa si etnonom, me emrin – sharr-i, i cili shtrihet nė mes Kosovės sė sotme e Maqedonisė (Makedhonisė illire), ėshtė mbetur si substrat i emrit tė fisit tė lavdishėm illiro-dardhan – skordian (skordistėt) qė pėrbėnin gjithė territorin e sotėm tė Sėrbisė qendore. Me ardhjen e sllavėve nė Ballkan, filloi shtyemja etnologjike e skordistėve kah deti Adriatik, me zhbimje tė spastrimeve etnike nga sllavėt. Kėshtuqė, pas kryeqendres mbretėrore tė Dardhanisė – Shkupit, e me rrudhjen demografike skordiste, nga Shkupi erdhi toponomi tjetėr i shtyer dhunėshėm deri buzė Adriatikut – Skodra (Skutari), Shkodra. Se sa kemi njė dallim linguistik fono-morfologjik nė mes tė kėtyre dy emrave, toponome: Skardi e Skodra, kur kemi parasyshė, emėrtimin, toponomin – skord (skordistėt), ndoshta edhe u bė ndonjė ndryshim fonetik tė ndėrrimit tė vendit tė tingujve – rd, nė – dr, respektivisht, nga skord, nė skodr, pėr tu larguar nga kuptimi i emrit si etnonom – skordian, nė skodrian (shkodran). Me te gjitha gjurmimet e deritashme pėr ethymologjinė e emrit, toponomit – Shkodra (Shkodėr) ku nė sllavishtet e kemi – Skadar, dhe ital. Skutari, duke filluar nga ato theori, se fjala vjen me ethymologji shqipe tė fjalės – folje – shko, poashtu edhe me theorinė se vie nga kuptimi i bashkimit tė dy degėve tė Drinit, me domethėnien – shko n’Dri, nuk me duken si theori tė thella e bindėse, por sikur janė ende kontestuese. I kemi dy toponome shumė tė afėrta – skord – skodr (skodėr-Shkodėr), ku fjala – Shkodėr sipas njė theorie lidhet edhe me fjalėn – kodėr, ku na jep njė tė vėrtetė historiografike, respektivisht gjeo-linguistike, e cila lidhet me kodrėn e Rozafatit, por, qė kuptimi i dyanshėm ndėrlidhet me fillesėn – sko, e cila ėshtė vetėm njė alternom i fjalės rrėnje – ski (skip) – sko (skop-je) – sku (skup-i, shkupi) – ska (Skard-i, Sharr-i) - dhe tė gjitha lidhen kryekėput me fjalėn – skip – skipe – shqipe, si tokė e vende tė Shqipes, toponome tė bijve tė shqipes – nga rrėnja e fjalės – ski – skipe, nė rrėnjet tjera me disa ndryshime fonetike e sufiksale: sko – skord, ska – skard, sko – skodr (skodėr). Tash a ėshtė fjala pėr toponomin – Skodra apo Skorda (Shkodra, a Shkorda), qė ėshtė bėrė me qėllim dallimi nga rrėnja – skord, tek skordistėt illirian. Pra na mbetėt si ēėshtje linguistike e hapur, pasiqė disa theori shkencore janė nė dispozicion linguistik dhe asnjera nuk e shpreh apo, spjegon pėrcaktimin e saktė, si ethymologji e konstatuar definitivisht nė mėnyrė shkencore.

Toponomet shqipe: skupi, skardi, skordi e skodra, reflektojnė njėkuptimshmėri gjeneaogjike tė njė populli tė lashtė nė vete, me njė historiografi, qė nėnkuptohen sot territore kompakte tė njė populli shqiptar.
Nga fjala shqipe – skop – shkop-i, u formua emėrtimi sllav pėr Shkupin – Skopje, qė nuk ka kurrfarė mundėsie ethymologjike sllave, as si emėrtim i tillė, skopje. Fjala skipe-illire – skop (skop) formoi shumė fjalė e kompozita i.e. skopik-e, teleskop (dylbi nė shkop), mikroskop, makrroskop, episkop etj., tė cilat lishen me fjalėn – skop-shkop edhe si formė vizuale figurative e shikimit pėrmes njė shkopi tė zhbiruar, si gyp, tytė, shkop cilindrik i zbrastė me thjerėza kristali zmadhuese, qė nė realitet ishte me vetėm njė shkop – skop ( e tėvona u bė me dy shkopa shikimi) – edhe si instrumente tė vendosura nė shkop-skop apo, shkopinj, si mbajtėse.

Etnonomi – shkuptar (shkupjan) i sotėm, ėshtė realisht emėrtimi i banorit tė Shkupit shqiptar, tė cilat lidhen me kuptimin e etnonomit – shqiptar ( shkupjan, shkuptar, shkiptar-shqiptar), si i vetmi etnonom, pėr njė citet skiptar (qytet shqiptar), ku vet fjala qytet nė shqipen e vjetėr ishte – citet (qitet-qytet- citet-city, ang.), skuptar nga citeti skiptar, qyteti buzė lumit Vardar – Vardarit illirian. Kurse nė gjuhėn turke u thirr – Uskup, gjatė invazionit turk, Shkupi si kryeqytet i Vilajetit tė Kosovės, tok me vilejetin e Shkodrės, Manastirit e Janinės deri mė 1912, kur mbeti gjoja si pavarėsi e Shqipėrisė me vetėm njė trung illirian buzė Adriatikut, nga sipėrfaqja e territoreve shqipare prej 110 mijė km katrorė, iu aneksuan pa asnjė tė drejtė njerėzore, shteteve fqinje joshqiptare mbi 81 mijė km.katrore, toka shqiptare illire (Enciklopedia) dhe qė mė 1913, kongresi londinez ia dha Sėrbisė e tėvona mė 1945, Maqedonisė, irjm, si tregėti europiane me toka e territore shqiptare derisot mė 2001, gjoja nė shekullin e milleniusin e ri.

Shkrimi ėshtė pėrgatitur nga albanologu prof. Nezir Myrta (Drillon Gega) dhe ėshtė pjesė e librit tė tij "Illiristika"

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:34 am

Titulli: Etimologjia e fjaleve
Ethymologjia e fjalės - BALLKAN shkencėrisht origjinėn e vet e ka nė Gjuhėn Shqipe tė Vjetėr, apo nė Illirishten e Re dhe asnjė gjuhė tjetėr indo-europiane, sot as kurrė, nuk mund ta spjegojė nė bazė tė morfologjisė historike as nė bazė tė fonetikės historike. Vetem Shqipja ka fuqi spjegimi morfologjik e fonetik, qė vet emri - Ballkan, deri sot mbeti emėr i papėrcaktuar shkencėrisht, ashtu sikur janė tė papėrcaktuara vet fillet e shkencės botėrore.

Fjalėn - Ballkan e spjegon guha skipe illire - gjuha shqipe e sotme. Kjo fjalė - Ballkan, ėshtė fjalė - skipe illire - shqipe illire, e nuk ka ndonjė gjuhė tjetėr i.e., qė mund ta spjegojė origjinėn historiko-linguistikė me fakte shkencore.
Emri - Ballkan, pėrbėhet prej dy fjalėve, kur zbėrthehet morfologjikisht - BALL + KAN = BALLKAN.
Fillesa, fjala e parė e kompozitės, ėshtė rrėnja skipe - shqipe - BALL dhe pjesa e dytė - KAN ėshtė folje skipe - shqipe, qė vie nga folja - me pasė, pėr tė pasur, por mund tė jetė edhe rrėnjė e tė dy foljeve ndihmėtare: me pasė dhe me qenė.

Fjala BALL ėshtė edhe emėr: linguistik, gjeografik, anatomik, historik, psikologjik, filozofik, arkeologjik, sociologjik, astronomik dhe i tė gjitha shkencave, ku nė ēdo shkencė gjen pėrdorimin e vet... emėr linguistik: sipas Shqipes, fjala BALL, ėshtė emėr gramatikor; trajta e pashquar, emėr i pėrgjithshėm, emėr konkret, emėr i gjinise mashkullore, numri njėjės i emrit, emėr i lakueshėm nėpėr rasat gramatikore tė emrit, qė sipas lakimit tė emrit nė gjuhėn shqipe, mund tė spjegohet nė kėtė mėnyrė: Lakimi i emrit BALL sipas gramatikes sė Shqipes
Trajta e pashquar e emrit -

1.Emnorja (Nominativi) (njė)........ BALL
2.Gjindorja (Genetivi) (i,e,tė,njė) BALLI
3.Dhanorja (Dativi) (njė).......BALLI
4.Kallxorja (Akuzativi) (njė).......BALL
5.Thirrorja (Vokativi) (o BALL) ----
6.Rrjedhorja (Llokativi) (prej - njė)BALLI
Ndėrsa, pjesa e dytė e kompozitės (fjalėformimit) nga BALL + KAN, rrėnja KAN ėshtė folje ndihmėtare, nga folja - me pasė, pėr tė pasur, apo nga folja - me qenė, me kanė (geg.), pėr tė qenė, ku nė tė dy rastet e kemi zgjedhimin e foljes nėpėr veta tė pėremrit vetor kėshtu: ball KAM (unė); ball KE (ti), ball KA (ai,ajo)- njėjsi dhe - ball KEMI (na); ball KENI (ju); ball KANĖ (ata, ato)- shumėsi gramatikor i Shqipes.
Pra, veta e tretė e shumėsit tė Shqipes - KANĖ, si rrėnjė e foljes - KAN, formoi pjesėn e dytė tė kompozitės BALL + KAN = BALLKAN.
Sipas linguistikės Gjenetike, e cila si shkencė moderne, qė shkon paralel me linguistikėn Komparative (gjuhėsinė Krahasimtare), rrėnjėt shqipe (skipe-skype) BALL dhe KAN, qė formojnė kompozitėn - BALLKAN, mund tė zbėrthehen a deshifrohen edhe sipas Fonetikes Historike te Shqipes, ku tre tingujt e rrėnjės sė parė si pjesė e parė a fillese - B + A + LL = BALL, shprehin nganjė tėrėsi emėrtimesh nė vetvete, ku tingulli i parė B lidhet me hieroglifin e Thotit - BROF, qė ka kuptimin e ngritjes, zgjimit, brofjes, ēuarjes nė kėmbė, zgjimin e vetėdijes sė njeriut - menjėherė pas Krijuesit (si tingull i dytė i alfabetit) - ku tok me zanoren A, kjo tokzanore B (bashkėtingėllore) formon diftongun qė difton, tregon, spjegon BA - babėn, tė Parin e njeriut - BA-BA dhe tingulli i tretė, apo dytingullori LL, lidhet me illiret, qė kuptohet sipas fonetikes historike shqipe, si dritė illire, ball illir, lidhet me dritėn e diellit, dritėsi, yllėsirė; ku formoi ky tingull LL emėrtimin pėr dritėn nė disa gjuhė i.e. licht=dritė ger., light(llajt)= dritė ang. etj.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:34 am

Fillesa BALL nga emėrtimi Ballkan, si emėr gjeografik, kuptohet si lartėsi mbidetare gjeografike, balli i tokes, balli i Dheut, balli i bregut, balli i shpatit, balli i majės sė bjeshkės, balli i vargmaleve, balli i bregut tė detit, ball-toka, ball-deti, ball-bjeshka, ball-guri, ball-shkėmbi, ball-qyteti, ball-mali, ball-liqeni etj. Do tė thotė, fjala BALL kuptohet nė Shqipen si pjesė e ngritur, e ēuar, e lartėsuar, qė shihet sėpari, nė fillim - mbi pjesėt e tjera. Kėtu nė kuptimin gjeografik: Ballkani, toka-gadishulli (siujdhesa) pėrballė botes, detėrave: Egje, Jon, Adriatik, Kaspik dhe pėrballė, nė ballė tė Mesdheut...
Fjala shqipe - BALLI, si emėr anatomik ėshtė pjesa e parme e kokės lartė mbi vetulla, deri tek flokėt - balli i kresė, balli i kokės, pjesa e parme e lartė e kokės, pjesa e pėrparme ashtore e rrashtės sė kresė, e kafkės sė njeriut. Por, si emėr anatomik - balli ėshtė edhe te tė gjitha gjallesat me kokė.
Fjala shqipe Balli, si emėr sociologjik: balli i burrave, balli i kuvendit (kryesia), balli i katundit, balli i qytetit, balli i kombit, balli i atdheut (kryesia e atdheut prej njėrezve qė udheheqin), balli i vendit, balli i Odes, balli i oxhakut (kryesia e odės sė burrave shqiptare), balli i ushtrisė (kreu ushtarak) etj.
Fjala Shqipe BALL-i, si emėr psikologjik: ballėlartė, ballėhapur, ballėēelur, ballėngritur, ballėndritur, ballzdritur (krenaria e njeriut); ballėzi, ballėultė, ballėskuqur, ballėrrexuar (ligėsia e njeriut); ballėngjeshur, ballėshtrenguar, ballėgjak, ballėshkėmbore (trimėria e njeriut); ballėqeshur, ballėgezuar, ballėdiell, ballėdritė (gėzimi i njeriut); lule balli, lulja e ballit, ne lulballi(mesi i ballit) etj...
Fjala shqipe - BALL-i, si emėr historik: balli i luftės - ballėluftė; balli i mejdanit, balli i lirisė, balli ushtarak (kreu ushtarak); balli i historisė...
Fjala shqipe BALL-i formoi edhe kompozitat e tjera: ballina (e librit); balloja (e valles, theatrit, muzikės); pėrballė, pėrballuar, pėrballimi, ballafaqimi, ballafaqe (haptazi); pėrballje, ballėsimi, ballsamimi, ballancimi, ballist, balli kombėtar, ballėrrudhur-ballėrrudhan (rrudhat e ballit, ballė me rrudha); ballon, ballona (aeroplani) etj.
Fjala shqipe BALL-i, formoi kompozita tė shumėta tė linguistikės indo-europiane, qoftė emėrtime gjeografike dhe shkencore nė pėrgjithesi: Ballgaria (Bullgaria), Ballkaria (krahinė nė Kauka, Balltik-u (liqeni Balltik), Balltikė (shtetet balltike), balladė-ballada (balada, poemė e vogėl tregimtare); ballajkė (tambura popullore ruse nė formė trekėndėshi me tre a mė shumė tela); ballancė (ballancimi, peshore, peshoje, kandari); ballanit (mjek. pezmatim i kokės sė organit seksual tė mashkurllit); ballast, bast (rryp, ushkur nė ballė trupi); balldakin (ēati mbi fronin altarin nė odė); ballo-balloja (pjesė vallėzuese muzikore); ballėrina (balerina); ballėt (baleti); ballėtmaester (drejtues i baletit); ballista (hist. makinė luftarake pėr tė hedhur gurė, shtiza etj); ballistik (qė i pėrket ballistikės, qė lėviz sipas ligjeve tė ballistikės); ballistofobia (mjek. frikė e madhe nga gositja e projektileve); ballistokardiograf (aparat qė pėrcakton vėllimin sistolik tė zemrės, me anė tė ballistokardiografit); ballistokardiogram; ballsam, ballaban (njeri i trashė fizikisht); ballgun (shpardh, shparr - Quercus Conferta) etj. Ku tė gjitha kėto fjalėformime (kompozita) origjinėn ethymologjike e kanė nė Shqipen ilire - skipe illire.
Fjala shqipe BALL-i, formoi kompozitat i.e. Ballkan (gadishulli ballkanik); Ballkanika (Balcanica); Ballkanistika (Linguistika ballkanike); Ballkanologjia; ballkanolog-u; ballkanikė, ballkanizmi, ballkanizimi, ballkanizmat etj...

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:35 am

Titulli: Etimologjia e fjaleve
Etimologjia e emrit – ALBANIA



Korabi
Diftongu – AL tregon njė lartėsi tė bardhė, bardhėsi e lartė, shprehje e madhėrishme bardhėsie, pėr tė ardhė der tek kuptimi I dritės – bardh – kuptimi I tė cilės bardhėsie tė lartė, vie nga ama, ėma krijuesja e bardhėsisė – dritės – duke u kthyer nė shprehjen e theksimit tingullor tė dyfishtė - L+L = LL, ku nga diftongu – AL, u formua diftongu – ALL – ama – LL(AMA) llama illire – drita – atje N*- AL – T – deri tek kuptimi I shprehjes – DRITA ATJE NALT(Ė) – gege-shqipe dhe DRITA ATJE LART(Ė) – toske-shqipe.

Diftongu – AL difton si ngritje lartė deri tek kuptimi I dritės, bardhėsisė, e deri tek krijuesi nga drita – zjarri – nė kuptimin e gjithėsisė – me dyfishin e tingullit – L – LL - Gjithėsia – All-ah (arabe), nga – al – nyje e parme e gjuhėve arabe, deri tek diftongu - ALL = gjithė, e gjitha, e tėra – nė gjuhėt gjermanike,(Alleman), ALL (o : ll)– gjithė, krejt – nė gjuhėt anglo-saksone (all sky). Pra, nga tingulli – L - si ngritje lartė e deri tek formėsimi I bardhėsisė – dritės – LL.
Diftongu - AL ėshtė kuptimi I fjalės N+ T (Ė) bardhėsi e naltė – bardh nė naltėsi – bardhėsi e lartė, bardhėsi e ngritur - diēka e ngritur, e lartė, nė kuptim bardhėsie, e deri tek kuptimi i dritės – e kemi nė disa fjalė shqipe - MAL – M*AL – mali, kodėr e lartė, e madhe, kodėr e ngritur mbi rrafshin tokėsor, e cila fjalė ėshtė PIE (paraindo-europiane), fjalė aqė e lashtė shqipe – mal, mali, malet, malor, malok, Malcia (Malėsia), malėsori, malėsorja, malėsorėt etj.

Diftongun AL e kemi poashtu nė fjalėn shqipe – PAL – p*< al (krhs), pale, paleo (zoiku), nė shqipen e vjetėr ka kuptimin e domethėnies sė lashtėsisė, apo kur dikush pyet – Pale, na thuaj diēka... ? Apo kur ēuditet njeriu pėr diēka – Pale pale! Si shprehje e pakėnaqėsisė apo edhe e kėnaqėsisė, kur ndėgjon dika tė bukur, tė mėnēur...

Diftongun AL e kemi poashtu nė fjalėn – dal = d*al – dalja, tė dalurit, rrugėdalja, derėdalja, shtegdalja, qė kuptohet si avansim pėrpara, e deri tek fjala – ndal – (nd)* al – ndalja, ndalimi (halt, ger.), qė kulmi i fjalės ėshtė rrėnja – al. Poashtu tek fjala shqipe – kal-i – k* al – kuptimi edhe si zoonom, emėr kafshe, kalė, kali – poashtu edhe si fjalėformuese e disa kompozitave tjera – kalimi, kalorėsi, vendkalimi, anashkalimi, kaluar, kaluese etj. Gjithashtu nė fjalėt tjera shqipe – val – val(ė), vala – v* al – si ngritje vale mbi nivelin e ujit, - fjalė – fj* al (ė), ku – fj – ėshtė tė folurit, gjuha, tėvona tek fjala shqipe – b* al (ė) – Bal(ė) ėshtė si kuptim bardhėsie, Bala.
Kurse me rrėnjen e diftongut – al – si ngritje, pėrsosje e tė shprehurit tė gjuhės – fjala – gjithashtu kemi fjalėn shqipe – gal – g* al – (geni - al ) si ndryshim i genit – al , deri tek fjala qė shquan si sufiks – al – gjeneral, sufiksal – genial, gjenial, verbal, paradoksal, final etj.

Kėto ishin vetėm disa fjalė shqipe, pėrmes tė cilave deshtėm tė kuptojmė se ku gjindet diftongu – AL – nė parimin: prej tė afėrmes kah e largėta, duke hulumtuar deri tek burimi apo ethymologjia e diftongut nė fjalė, pasiqė ėshtė aqė i lashtė PIE deri tek Gjuha e Parė e njeriut, nė kuptimin gjeneral – pėr tė dalė tek formimi i rrokjes – alb – si njė nga shumė rrokje tjera – alb, alf, alk, alp, alv – / alb = alba, albania, / - alf=alfa, / - alk= alka, alkimia, / - alp= alpe, alpet, / - alv=alvan, alvin, alvanit etj.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:35 am

Diftongu – AL formoi antroponome, toponome, etnonome, PIE – qė mendoj se ėshtė mė i lashtė sesa diftongu – AR – pėr tė ardhė tek rokjet e pėrafėrta – ALB – ARB – respektivisht tek etnonomi – alban – arban – (albėn – arbėn) – Albania – Arbania – Arbėria, deri tek etnonomet – arbanas, arbėr, arbėresh, arvanit-as etj.

Pėrkundėr tė gjitha studimeve tė derisotme tė linguistėve: G. Majeri, A Majeri, N. Jokli, E. Giordano, P. Skoku, M. Pavloviqi, V. Dorsa, T. Trajanoski, P. Ilievski, J.B.Hofmani, A. Walde, H. Pederseni, A. Ducellieri, A. Vukiēeviqi, A.V. Desnickaja, M. Shufllaji, C. Truhelka, e deri tek linguistėt shqiptarė – S. Frashėri, E. Ēabeji, Sh. Demiraj, A. Xhuvani, I. Ajeti, A. Buda, Z. Shkodra, R. Ismaili, S. Anamali, Dh. Shuteriqi, E. Sejdaj etj. tė cilėt dhanė kontributet e tyre nė ethymologjinė e emrave – alban – arbėn – si pėrfundim i derisotėm shkencor linguistik – "mbetėt ēėshtje e hapur dhe se nuk ekziston njė mendim i pėrbashkėt" definitiv se kėto dy fjalė – alban – arbėr – janė me ethymologji illire-shqipe, por Ēabeji e Pederseni, ngulin kėmbė se kėto fjalė janė tė huaja (!) duke u nisur nga rrėnjet – alb – arb. A duhet tė mbetet kjo ende ēėshtje e hapur e derikur?

Mjafton ta marrėsh vetėm studimin e njerit prej kėtyre studjuesve dhe tė gjithė i ke aty !
Pėrdorimi i kėtyre dy emėrtimeve alban - arban (arbėn), qoftė si rrėnje tė fjalėve – alb – arb – edhepse pėrputhen hipothezat e linguistėve, se kemi tė bejmė me tė njejtin etnonom etnogjenetik tė pėrcaktimit tė emrit pėr tė njejtin popull, i cili mė vonė do tė quhej shqip – shqiptar ( e qė ndoshta, edhe para kėtyreve – skip – skiptar), - duhet kuptuar si ndryshim kohor gjatė etapave historike dhe ky pėrdorim (pėrgojim) jovetėm qė flet pėr tė njejtin popull, por ngėrthen nė vetvete njė dallim si metamorfozė kuptimore etnonomike, pėrmes dy tingujve tė ndryshėm tė tė dy rrėnjeve L tek rrėnja ALB dhe R tek rrėnja ARB. Tash, shtrohet pyetja: cili prej tingujve tė tė dy rėnjeve L (ALB) – R (ARB) do tė ketė ekzistuar mė pėrpara nė rrėnjen e vet L nė alb – apo R nė arb, pėr ta dijtur se cila nga kėto rrėnjė ėshtė mė e lashtė?

Arabėt jetuan nga ari (ari i bardhė e ari i zi – nafta), ndėrsa arbnorėt jetuan kryesisht nga ara e bukės si formė ekzistence.
Nėse diftongu AR si fillesa e emėrtimit tė etnonomit arab – Arabia do tė bazohej nė pikėpamje ethymologjike – do tė thoja, se vie nga kuptimi i metalit tė ēmueshėm ar, ari, sepse atje nuk kemi tė bėjmė me – arė – ara – arat – tokė e gatshme pėr tė mbjellė tė lashtat, sikurse kemi tė bėjmė tek etnonomi – arban, arbėn Arbania – Arbėnia / – arbėr – Arbėria. – Mendoj se diatheza etnonomike dallon pėrnga procesi i punės, ku nėnkuptohet puna si mjet ekzistence. Ēka do tė thotė se diftongu AR ėshtė mė gjeneral i pėrgjithėsuar tek disa popuj – ar – arab /, ar – armen /, ar – arban-arbėn-arbėr / - si e drejtė kuptimore etnogjenetike e popujve nė fjalė – nga tė tri rrėnjet – ara / arm / arb / - si etnonome pėr tre popujt – arab, / armen, / arban-arbėn-arbėr. Nga diftongu ar u formuan rrėnjet tjera, tė cilat dallojnėe secila sipas kutimit tė tyre, gjatė formimit tė emėrtimeve sikurse janė disa sosh: arb, arg, arm, ark, art, ars, arp etj.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:35 am

Ndėrsa, tek etnonomi nga rrėnja – alb – kemi njė kuptim fonetiko-morfologjik nė vetvete, sepse ėshtė i vetmuar, si njė etnonom nė vete, me paraqitje synkronike tė njė singullariteti morfologjik, qė formoi etnonomin – alban – Albanoi – Albanopoli – Albania.
Mendoj se mė e lashtė ėshtė rrėnja – alb, si rrėnja monomorfologjike e etnonomit sesa kjo – arb, tė cilat i pėrkufizon nė pėrcaktimin emroro-historik vet tingulli i pėrbashkėt – B, i cili e fikson kuptimin e njejtė, respektvisht - i cili i shquan rrėnjet nė fjalė – alb – arb, sepse rrėnja alb ėshtė e njėmvehtėsishme, qė nuk ka ndonjė shoqe tjetėr, pėrsa i pėrket njė etnonomi pėr emėrtimin e popullit – alban, qė vet albanėt ishin njė prej fiseve illire-pellgase.

Nga rrėnja arb kuptojmė njė rrafsh tė pjerrtė, pėr qėllim sa mė lehtėsim pune fizike, bregore tė njė are tė bukės – si arė buke, nga arė basi – arėbansi - arėberėsi – / arban-arbanėt Arbania / arbėnėt – Arbnia – Arbėnia / arbėri – arbėrėt / arbėresh – arbėreshėt – Arbėria. Edhe kjo ka tė bėjė me njė – naltėsi – n* - al – t (ė), lartėsi ku krijon njė bardhėsi tė tė lashtave – njė – alb (albus) bukolik qė dallohet nė natyrė kah pjekja e tė lashtave. Mė shumė kėtu nėnkuptojmė profesionin bukolik tė bujqėsisė sė illirėve, si bujq e blegėtorė tė vyeshėm, por qė ekzistenca mvarej kryesisht nga ara e bukės. Kėtė pėrcaktim etnonomi arb – arbnor - arbėror e lidhė thjeshtė edhe S. Frashėri dhe ky ėshtė pėrcaktimi mė i njohur nė tė gjitha pėrmasat etno-gjenetike tė etnonomit, si pėrkufizim popullor e nacional i arbonėve tė Arbnisė, arbnorėve tė Arbėnisė – arbėrorėve tė Arbėrisė.

Ndėrsa, rrėnja alb, kuptohet si al – hi hillir – qė e pėrcakton vet rrėnjen – tingulli - b – dhe nuk ėshtė vetėm si njė shenim hartografik nė Illirinė e Vonė, nė shek. II-tė e.r. nga gjeografi Ptholemeu, nė hartėn ballkanike me etnonomin – Albanoi, e qė merret edhe nga greqishtja – Alvanoi – por, ėshtė kjo rrėnjė – alb – edhe mė e hershme, sepse, sigurisht Pthoemeu nuk e krijoi i Pari kėtė etnonom, por e mori nga larg nga Hartografia hillire – atje nga ai – hi hillir –al – qė tėvona u bė njė – al arab – i formuar nga hieroglifet e Thotit Skipe – Tehuti .

Diftongu – AL – si fillesa e shumė fjalėve, antroponome, toponome, hidronome, e deri tek etnonomi – alb-a-n-i-a – doli a rodhi nga pjesa gjeo-morfologjike jugore e trekėndėshit illirian trekontinental azio-afriko-auropian. Ky diftong AL mori kuptimin e hinit (hini i zjarrit) nė kutimin etnogjenetik tė origjinės sė jetės sė njeriut e gjallėsave tjera nė natyrė – dhe nė kuptim tė gjėrė tė mendimit, u bė fillesė emėrtimi tė kuptimshmėrisė linguistike e shkencore nė shumė fusha diturie. Kėshtu, nga ky diftong - al - u formuan shumė kompozita linguistike gjenerale – emėrtime me fillesėn - al – hinore, nga hini, apo tretja e bimėve dhe e kafshėve pas jetės, rrodhi fjala arabe – AL K’AL – qė do tė thotė, - hii bimėsh dhe shprehja – al kimi, alkimia, si shprehje alkimike – alk – alkalet, alkaloidet, alkimetri, alkaloza, alkimetria, alkitherapia, alkooli, - al ku’ul = pluhuriza etj.
Diftongu AL – hini hillir pėrmes fjalės shqipe – bardh – ku edhe i merret tingulli fillesė – b – dhe gėrshetohet fonetikisht me – al – nė – alb – nga boja e bardhė, ngjyra e bardhė, nga ai hii hillir linguistik – nga kuptimi i origjinės sė jetės nga hini, rrodhi fjala – alba – nga rrėnja – alb. Tash kėtu fjala alba – ka kuptimin – bojė njeriu, qė nė shqipen e vjetėr ėshtė shprehja kuptimore – njė bojė njeri – edhe si bojė e bardhė, por edhe si masė gjatėsie e njeriut, gjatėsia e figurės sė njeriut, si gjatėsi vertikale, por edhe si gjatėsi horizontale – pėr tė vdekurin. E shtini n’dhee njė bojė njeri! Njė bojė njeri thellė nė tokė! Njė bojė njeri naltė! E tjera shprehje shqipe, qė lidhėn me ketė dykuptimshmėri bilogjike, me dy kuptime tė ndryshme dhe me njė shprehje linguistike.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:36 am

Nga ai – al – hii hillir qė nėnkuptohet boja e hinit, bojė hini - ngjyrė hiri, nga hini i zjarrit, e qė kjo fjalė shqipe si diftong – HI (hii) hini, nga Shqipja e Vjetėr, pėrmes njė tingulli tė lashtė, qė sot merret si grup dytingullor – nd – ishte vetėm njė tingull gege-shqipe – si bashkim fonetik n+d=nd, qė nuk ekziston sot nė alfabetin e shqipes, por qė flitet nė gjuhėn e folur – u formua edhe spjegimi pėr etnonomin – hind – hindi – Hindia, India. – Ku vet toka e Indisė ėshtė bojė hini, njerėzit janė bojėhini, natyra e Indisė ėshtė si bojėhini, toka,dheu si bojėhini. Mirėpo, me shėmangien e tingullit fillesė – h – ashtu sikurse nė shumė etnonome, toponome, hidronome i.e. nė gjuhėt indo-europiane (Histria, Hindia, Hadriatiku, Hindiana, Historia, Hilliria, hilli – hylli, etj.) edhe tek etnonomi – Hindia – Toka Hinore (Hindore), rodhi ky etnonomi i sotmi – India. Kėshtu e mendoj pra, edhe ethymologjinė e vet emrit – Hindia – India, si etnonom edhe si toponom a hidronom – Hindi – Indi, lumi qė brigjet dhe lymi i tė cilit janė bojė hini – ngjyrė e pėrhirtė, e pėrhimtė, e pėrhime, pėrhimur, hinore.

Fjala alba – si rrėnja e shumė kompozitave tjera i.e. nė tė vėrtetė ėshtė PIE si formin i etnonomit – alban – i cili e ka kuptimin e dokės sė njeriut, i dokshėm, i pashėm, i bukur, alban = i bardhė. Nuk ka fuqi ekzistuese pėrcaktimi i etnonomit – alban – nga rrėnja – alp – qė sipas disa linguistėve edhe sipas E. Ēabejit, po vijka nga kjo rrėnjė – alp me kuptimin ‘thik pėrpjetė’, pjerrtėsi e rrėpinjtė malore, alpike dhe paska pėsuar ndryshim fonetik, si alterfon ndryshimi i tingullit – p – nė tingullin – b – dhe nga rrėnja – alp, qenka formuar rrėnja – alb -, qė po u lidhka me kuptimin alpik, malor, alban = malcor, malėsor, sepse qenka vet relievi gjeografik malor alpik i vet Shqipėrisė!
Vet kuptimi linguistik i rrėnjes – alp – mendoj se nuk ėshtė tregues i pjertėsisė sė alpeve, por njė kuptim i bardhėsisė, qė alpet gjithmonė duken tė bardha nga bora (dimėr e verė) dhe pėr atė logjikė edhe e morėn emrin si toponom – alp – alpe – gjithmonė tė bardha nga bora, si kuptim i lartėsisė sė bardhė, apo i bardhėsisė sė lartė. Kėtu tek toponomi si emėr gjeografik – alp – alpe – mendoj se rrodhi nga skipja illire – m* al – p = malp, malpe, nga fjala shqipe – mal, pėr tu refleksuar diftongu – al – si kuptim i bardhėsisė – bjeshkė gjithmonė me borė, bjeshkė tė bardha, bjeshkė bore etj. si kuptim gjenealogjik i bardhėsisė – Alpet.

Ethymologjia e emrit - Albania – si kompozitė e formuar nga rrėnja – alb – qė do tė thotė – bardh – edhe vet enonomi – alban – si dhe toponomi, emri i vendit tė shqiptarėve – vijnė si fjalėformime nga domethėnia kuptimplote – alb = bardh, alba = bardha, albani = bardhi, Albana = Bardha, albanėt = bardhanėt, Albania = Bardhania.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:36 am

Pra, emri – Albania – vie nga rrėnja – alb = bardh, qė mund tė vėrtetohet shkėncėrisht dhe tė pėrcaktohet mė drejtėsi logjike, linguistike, leksikografike, gjeo-morfologjike, pikėrisht nga kuptimi i sotėm shkencor i tė gjitha kompozitave tė cilat vijnė, nga kjo rrėnjė – alb – duke krahasuar vetitė psiko-fizike tė zoonomeve, si bionome, apo si veti karakteristike materiale shkencore, qoftė si elemente, duke peshuar me vėrtetėsi pėrbėrjen shpirtėrore, fizike e materiale, tė emėrtimeve qė vijojnė:

Albatrosi = zogu i bardhė i deteve australiane.
Albedo-ja = bardhėsi-a nė Astronomi: ajo pjesa e dritės rėnėse – vrushkulli i bardhė i
Dritės qė pėrhapet, shpėrndahe nga njė sipėrfaqe.
Albin = albus = i bardhė, njeri apo kafshė me veti tė bardha – albniste.
Albinizėm = bardhėsi, nė mjekėsi: mungesė e plotė e lingut tė pigmentit nė lėkurė e nė
Anekse tė saj – shėnja e bardhė e lindjes nė lėkurė.
Albit = bardhor, nė mineralogji – feldspat i bardhė.
Album = bardhėsi – fletore e posaēme me fletė shumė tė bardha, pėr fotografi...
Albumina = e bardha e vesė (voes).
Albuminometri = nė kimi – lėngu organik nė tė bardhė tė vesė (voes) – aparat, pėr
Matjen e tė zbardhurit tė urinės.
Albuminurina = bardhėsia nė serumin e gjakut e urinės, zbardhimi i urinės...


Tė gjitha kėto emėrtime edhe shkencore vijnė nga rrėnja e fjalės – alb – qė domethėnė – bardh – nė kuptimin e pėrbėrjes dhe tė funksionit tė tyre si elemente, tė emėrtuara sipas vetive tė tyre.
Faktet shkencore dalin nga origjina e tingujve ashtu sikur edhe janė formuar.
Tash, se cili emėrtim etnonomi ėshtė i imponuar pėr shqiptarėt – etnonomi i sotėm alban – apo etnonomi – shqiptar – edhe si toponom – Albania – apo – Shqipėria, ku disa linguistė shqiptarė dhe tė tjerė, e marrin imponim etnonomin – shqiptar!

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:38 am

Mendoj, se etnonomi – alban – gjeo-morfologjikisht ėshtė vetėm njė emėr i njė fisi tė lashtė tė illirėve – kurse, etnonomi – shqiptar (skipetar) – ėshtė gjithėpėrfshirės i shqiptarėve ballkanik, respektivisht, na del aqė sa edhe ėshtė me tė vėrtetė atdheu i shqiptarėve – e pėr pushtuesit mė i madh nė kuptimin gjeo-historik dhe hartografik – si etnonom bashkimi edhe jashtė kuptimit tė njė fisi illirian Albanoi.
Pėr kėtė shkak edhe u njoftė ndėrkombėtarisht nga bota e sotme ky etnonomi, qė mendoj sė pikrisht, ky ėshtė i imponuar nga fuqitė – Albania, gjuha albane, historiografia albane, kultura albane, - e jo ashtu siē e thotė e vėrteta historiografike shqiptare – Shqipėria, gjuha shqipe, kultura shqiptare, historiografia shqiptare... Ngase, imponimi u bė pikėrisht nga fuqitė e kohės, qė mos tė njihet etnonomi kuptimplotė i shqiptarėve e tokave shqiptare te pushtuara nga popujt sllavo-grek, qė me toka e popullėsi shqiptare edhe u formuan si shtete pėrrreth dhe mbeti njė pjesė gjeo-politike - toponomi – Albania!

Me fjalėn – Shqipėria – pėrfshihet gjithė ballkani shqiptar illirian – ashtu sikurse edhe ishte gjatė pushtimit turk i ndarė nė katėr Vilajete: Kosova, Shkodra, Manastiri e Janina – ashtu sikundėr ishin edhe fiset illire si shtete antike – Illiria, Epiri, Makedhonia, Dardhania, Delmatia, Dakia, etj.
Tė dyjat kėto etnonome – Albania e Shqipėria paraqesin tė njejtin kuptim historiko-linguistik, por qė dallojnė nė kuptimin gjeopolitik tė shqiptarėve ballkanik. Mjafton, vetėm tė krahasosh vėllimin hartografik dhe gjeopolitik tė Shqipėrisė gjatė pushtimeve turke e romake, ku Shqipėria ishte edhe pėr katėr herė me e plotė (as e madhe as e vogėl) por sa ishte dhe ėshtė sot populli shqiptar nė Ballkan, e qė duhet patjetėr tė bashkohet nė Shqipėri tė Vėrtetė!
Etnonomi – shqiptar (skipetar) ėshtė unikati mė i pėrshtatshėm – Shqipėria!


Shkrimi ėshtė pėrgatitur nga albanologu prof. Nezir Myrta (Drillon Gega) dhe ėshtė pjesė e librit tė tij "Illiristika

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:38 am

Titulli: Etimologjia e fjaleve
ORIGJINA REALE E EMRIT - I L I R

Albanistika, si shkenca linguistike e cila merret me studimin dhe prejardhjen historike te gjuhes shqipe dhe percaktimin e Shqipes ne Indo-europianistike, apo percaktimin e vendit te gjuhes shqipe, ne grupin e Linguistikes indo-europiane - duhet te percaktoje shkencerisht emertimin e vet paraardhesit te shqiptarit qe derisot njihet me emrin - i l i r.
Emri - i l i r, derisot njihet si emertim i stergjyshit te shqiptarit-skiptarit(albanit),si antroponom dhe - Iliria, si emer gjeografik - toponom, vendi, atdheu i ilireve. Nga fjala - i l i r, rrodhen fjaleformimet shqipe: Iliri, Ilirja, Ilire, Iliret, Iliria, Ilirolog, Ilirologji-a; - qe per ndryshim nga Sllavistika (ilir, ilira, ilirska, iliri, Ilirija,ilirolog, Ilirologija) ku theksohet dytingullori sllav - L=LL, kurse ne shqip theksohet L dhe per ndryshim nga Romanistka (illyr, illyra, Illyria, illyrian, Illyrians, illyrolog, illyrologie - nga latinishtja - Hilliria, Hillircum dhe para saj nga greqishtja e vjeter - Hilliricos) - ne vet Shqipenna del krejt ndryshe per dalim nga dy grupet e medha te Linguistikes indo-europiane.

Tash shtrohet pyetja madhore: pse emri - i l i r, ne gjuhen shqipe theksohet me tokzanoren (bashktingelloren) - L dhe ne te dy grupet e gjuheve sllave e romane, theksohet me konsonanten - LL ? Dhe kush e shtroi kete ide te percaktimit te fjales - i l i r, nga fjala "i lire", si njeri i lire, njerez te lire, iliret, populli ilir, gjuha ilire, historiografia ilire, si popull i lire, qe paska lidhje me termin - liria? Dihet se pergjegja eshte edhe me madhore sesa vet pyetja: shqiptaret pranuan dhunshem krejt cka iu dedikua nga tjeret (nga bizantinet, greket, romaket e sllavet) derisot, u be gjithcka nga e pamundshmja si e mundshme nga pushtimet tremijevjecare mbi pasardhesit e ilireve, ketyre shqiptareve te sotem. Pushtuesit diktuan gjithcka vitale, qenesore, historike, guhesore e historiografike me politikat e tyre mbi shqiptaret dhe tokat e tyre. Shkalla me e tmerrshme e shkaterrimit te historiografise shqiptare, vazhdoi sidomos pas ndarjes se religjioneve Lindje - Perendim (Konstantinopoli e Roma, e fillim te gjysmes se Dyte te Mijevjecarit te Dyte te Epokes se Re, ndarja e kishes bizantine nga ajo romake...kah 1050).

Shqiptaret ishin ne ate kohe te ndarjes se ketyre dy besimeve, ne fazenme kritike ekzistenciale hamletiane, si i vetmi pasardhes ilirian, i vetshpetuar pa u shkrii e asimiluar, si e vetmja rrenje e gjalle e trungut ilirik.
Tash, kush i shtyri shqiptaret vet ta deformojne vetiu emertimin e paraarshesve te tyre - illireve, ne - ilir?

Pergjigje: Emri - ilir, i cili shkencerisht paraqet antroponomin dhe - Iliria, qe paraqet toponomin, emertimin e vendit te ilireve, te paraardhesve te shqiptareve ballkanik, derisot ne letrat shqipe, ne gjuhen e folur e te shkruar shqipe edhe ne vet gjuhen e njesuar letrare, eshte thene e shkruar, sipas doktrinave te huaja, te linguistveve tjere dhe jo sipas vet kuptimit te vet emrit - illir.

Sipas linguistit Truhellka na doli kuptimi i emrit - ilir, nga fjala shqpe "i lire" nga spjegimi linguistiki vet emertimit, se po dojka te thote ne gjuhen shqipe si - "i lire" (njeri i lire, njerez te lire, toke e lire - ne kuptimin e fjales - liria! Kesaj theze e cila u be gati edhe hipotheze (si e vetmja shprehje e spjegimit te fjales - ilir edhe ne kuptimin shkencor albanistik nga vet albanologet shqiptare - jovetem qe nuk iu kundervua askush shkencerisht, por edhe e perqafuan perzemersisht, duke u vetkenaqur se shqiptare vertete qenkan "te lire" dhe liria paska ardhur nga vet termi shqip, duke mos e kuptuar, (me qellim a paqellim) se shqiptaret kurre nuk ishin te lire dhe kjo hipotheze nuk ka te beje aspak me "lirine e lireve", por, kjo eshte vetem nje ngaterrim udhe shkencore, sic tote populli shqiptar "per ta humbur rrugen ne oborr". Mu per ate linguistet e huaj, shkruan e thane, se "shqiptaret e kane ende te papercaktuar, vet emertimin e paraardhesve te tyre".
Dhe kjo eshte tmeresisht e vertete!

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:39 am

E VERTETA per emrin - ilir, gjurmohet e zbulohet ne vet authoret antik grek e latin e para tyre deri tek Apiani i Aleksandrise e Herodoti...Dihen fjalet - HILLIR, HILLIRIA, HILLIRICOS, HILLIRICUM, ku vet rrenja e fjales eshte - H I L L - dhe me ket fjale kuptohet emertimi i trupit qiellor - HILL, HILLI, qe eshte shume me i lashte se vet emri - hell, helli, si emertim per - Diellin (DIHELLI= DI + HELLI)Helli di, di Helli gjithcka si burim i te gjallit, rrjedhe e jetes, kroni i jetes, krijuesi i jetes mbi toke. Kjo fjale - HILL eshte shume para fjales - HELL si dy fjale te se njejtes gjuhe - illire (hillire)- pellgaze (pellazge), atebote kur lidhet me gjuen e Pare te Njeriut - KUNIFORM (Cuneiform Language), qe eshte vet Shqipja e Pare (guha skipe) gjuha e popullit te pare, te quajtur "populli i pellgut te ujit", nga pellgazet (pellazget).
Fjala - HILL, qe nenkupton trupin qiellor, yllin, ne Shqipen e Vjeter na del me alternimin e zanores - i, ne - y, HYLL, hylli, "HYLLI I DRITES" (revista e Gjergj Fishtes)(193 , poashtu nga shemangia e nistores H, rrodhi fjala - YLL, Ylli (njajesi i emrit) dhe - Yje, Yjet (shumesi i emrit), poashtu tek percaktimi i grupit te yjeve - Yllesia (Yllesia e Shqiponjes etj),
Yllesite Kosmike...

Pra, pas shemangies se nistores H ne Linguistiken indo-europiane edhe ate Gjenerale, ku edhe vet emertimi - Hindo-europian, rrodhi ne - indo-europian (i.e.)ashtu sikur tek emertimet tjera topografike - Histria (Istria, Istra; Hadriatik (Adriatik), Hindia (India), Hindi (Indi), Hindiana (Indiana), Hillinois(Illinois) etj. edhe ne shqipen e vjeter ishte - hill, hilli, Hilliria etj. dhe tash ne vend te - yll, ne shqipen, per ta ruajte origjinalitetin linguistik, duhet te mbetet - ILL, illi, illiret, Illiria, si ruajtje gjenetike linguistike dhe keshtu ofrohet edhe me vet kuptimin e linguistikes i.e.

Pra, emertimi - HILL ishte vet rrenja emrit te paraardhesve te shqiptareve, qe besonin ne HILL, ne hillin si trup qiellor, e tevona ne vet Diellin - Hellin si Zot (besimi monotheist, nga ai politheist). Percaktimi i vertete shkencor del nga argumentet baze linguistike, si e vertete shkencore historiografike, per shqiptaret dhe gjuhen shqipe, si gjuha e drejtperdrejte e gjuhes illire dhe duhet te thohet ne percaktimin real linguistik: ILLIR, ILLIRI, ILLIRT - ILLIRIA, GJUHA, ILLIRE, TOKA ILLIRE, ATDHEU ILLIRIK, BALLKANI ILLIRIK, ILLIRIKA dhe illiret jane paraardhesit e vertete te shqiptareve te sotem ballkanik dhe pasardhesit e Pellgazeve (Pllazgeve) te ster-sterlashte! Kur e zberthejme fonetikisht, sipas Foneties Historike, ne Linguistiken Gjenetike si shkenca moderne e sotme, gjate operacionit fonetiko-historik, vet fjala - rrenje - HILL, si emertim illirian, na rilindet keshtu:

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:39 am

H - nistorja e shemangur i.e.me kuptimin e Hames-dihames, onomatopeja e dihames, hukames, frymemarrjes e frymeqitjes, onomatopeja e te GJALLIT, onomatopeja e Jetes se gjalleses...
I - tingulli qe spjegon lartesine qiellore, lartesine fonetike gjuhesore, klithmat (gezim e hidherim), shkallen me te larte te shprehjes psiko-fonetike te njeriut ne permasa te larta te shprehjes permes intonacionit (theksimit) zanor.
LL - eshte kuptimi i Drites, shkelqimit, ndricimit, zdritjes, bardhesise, shkelqesise, asaj qe i thome kuptim jete, duke e perjetuar permes shqises se te pamit (syve), ku krijoi fjalet emertuese i.e. Licht ger. Light ang. svetLLa slla. etj. lluca (luca), e ne Shqipen krijoi emertimin - llame-llama=llampa, llampa e drites etj.
H + I + LL = HILL


Shkrimi ėshtė pėrgatitur nga albanologu prof. Nezir Myrta (Drillon Gega)

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:39 am

Titulli: Etimologjia e fjaleve
ETHYMOLOGJIA E EMRIT - SHQIPJA

FLAS SKIP
*) Skipja - est fjala krysore nomuse omtare - oma nom, qe krijoi linguinomin - nomimin per guhen - Skipja ( spikja skipe - guha skipe), oma nom, qe krijoi antroponomin - skiptar - dhe oma nom, qe krijoi toponomin - Skipnia - Skipėria
authori
Shqipja - ėshtė fjala kryesore emruese amtare - ėma emėr, qė krijoi linguinomin - emrimin pėr gjuhėn - Shqipja (gjuha shqipe), ėma emėr qė krijoi antroponomin - shqiptar - dhe ėma emėr, qė krijoi toponomin - Shqipėria.
Shqipja ėshtė - Oma qė omnon- Ama qė amnon-emnon - Ėma qė emron, tri shprehjet kryesore, qė pėrcaktojnė gjuhėn nė linguistikė:

1. Antroponomi - emrimi I njeriut - shqiptar pjestari I popullit shqiptar, populli shqiptar, kombi shqiptar, atdheu shqiptar…Prej tė cilit antroponom - shqiptar, u formuan fjalėformimet shqipe: shqiptari, shqiptare, shqiptarja, shqiptaria, shqiptarizma, shqiptarizimi, shqipėrim-I-e-et, shqipėron, shqipėrues-I-e-it-et etj.
2. Toponomi - Shqipnia-Shqipėria emrimi I vendit, tokės - atdheut.
3. Linguinomi - spikja skipe - guha skipe - gjuha shqipe - Tė folurit shqip, folja shqipe, shkrimi shqip, e qė me - spikja skipe - nėnkuptohet - shpikja, zbulimi, si spikatje, spikamė, e spikatur - e persosur, zbulimi I spikatur pėr tė folurit e gjuhės, shpikje e spikatur (spikje e spikatur), tė folur tė persosur.
Shqipja - si fjalė shqipe, ėshtė emrimi prej tė cilit rrodhi dhe u formua si fjalė-emėr pėr shqiptarin, me tė cilėn fjalė, nėnkuptohet - zogu - emėr shpendi, zogu I qiellit - shqipoja (gege-shqipe), shqiponja (toske-shqipe), shqipja (pėgjithsisht, nė gjuhėn shqipe), prej te cilit emėr morėn emrin shqiptaret - shqiptari - Shqipėria - Shqipja - gjuha shqipe.

Ėmrimi I Zogut tė Qiellit nė gjuhėn shqipe tė vjeter ėshtė - skifter, skifteri, skifterat - kurse me ndryshimin e tingullit tė lashtė illiro-pellgas tė zanores - I nė - Y, rrodhi emrimi - skyfter-skyfteri-skyfterat. Ky ndryshim tingullor I zanores - I, nė - Y, krijoi shumė probleme linguistiko-ethymologjike edhe nė vet emrin - shqipja-shqypja, shqipoja-shqypoja, shqiptari-shqyptari, Shqipnia-Shqypnia.
Por, kėtė ndryshim tė tingullit, zanores - I, nė - Y, duhet kuptuar, vetėm, si njė ndryshim fonetik dialektor, tė cilin e hasim edhe nė shkrimet e disa rilindasve tanė, pėrkundėr gjuhės sė folur - dhe duhet tė mbėshtetemi nė Shqipen e Vjetėr apo Illirishten e Re.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:40 am

Fjalėt e hershme shqipe - skifter, skifteri edhe para atyre emėrtimeve edhe mė tė lashta - skipter, skipteri, skiptar, skiptari pėr emrin - shqiponja, na ēojnė drejtė kah fjala emėrtuese illiro-pellgase - skip, qė lidhet direkt me SKIPE THOTI krijuesi i hieroglifeve botėrore dhe krijuesi i Alfabetit tė Skipes Parė - si bartje e Atllantishtes, gjuhės sė atllantėve, pas Pėrmbytjes sė Atllantides dhe sjelljes sė saj nė brigjet e Nillit, ku Thoti Skipe, solli pėcaktimin e Gjuhės alfabetike, si gjuhė me alfabet tė vetin, qė njihet - Alfabeti I Thotit; pre tė cilit u formuan tė gjitha alfabetet e gjuhėve tė lashta…
Kjo trashigimii evolutive e fjalės sė lashtė shqipe ballkanike - SKIFTER - SKIPTER - SKIPTAR ėshtė aqė e lashtė, sa na ndajnė shumė periudha historike edhe shumė para asaj Parahistorisė, tė cilėn ne e quajmė, si koha parahistorike, deri tek alfabeti I Thotit, Thotishtes - skip spik.

Fjala e gjuhės shqipe tė vjetėr - skifter, skipter-skiptar, e cila edhe sot flitet tek shqiptarėt ballkanas, pas emėrtimit tė shqiptarit - shqiptar dhe vendit tė shqiptarėve - Shqipnia - Shqipėria, rrodhi emrimi mė I vonė, tė cilin e planifikuan tjerėt e jo shqiptarėt, si dedikim oriental. Anipse, qėllimi ishte tė lidhet me emėrtimin e Skipes Parė, tek Thoti Skipe. Ky emėrtim solli shumė probleme interactive linguistike, sidomos nė Fonetikėn Historike.

Emri me tė cilin lidhet emėrtimi I zogut qiellor - skipe, skipja - si personifikim lingistiko-historik dhe lingui-etnogjenetik, pėr shqiptarėt
- shqipoja, shqiponja, si emėrtim mė I afėrt logjikisht me emrin - shqiptar dhe si symbol I trimėrisė, guximit, symbol I lirisė nė flamurin shqiptar, shqiponja me dy krerė - ku dy kokat, symbolizojnė Gegėn dhe Toskėn - Gegėninė dhe Toskėrinė, si dy krena nga Njė Trup I Atdheut shqiptar. Ky emėrtim shqipe, shqipja, shqipoja, shqiponja u bė pėr shkak tė gjeneralizimit tė emrit nė fjalė, si pėrgjithėsim morfologjiko-linguistik dhe gjeolinguistik, si: antroponom, toponom dhe linguinom.

Tash, shtrohen pyetje madhore, tė cilat nga gjuha e sotme shqipe balkanike, na shpiejnė nė njė fono-morfologji historike tė veēantė, nė tė cilėn ėshtė njė fonetikė historike e posaēme, sipas sė cilės edhe u bė shkakėtare kryesore, qė mos tė njihet botėrisht sot vet emėrtimi antroponomistik - shqiptar dhe emėrtimi toponomastik - Shqipnia, Shqipėria, as tė njihet gjuhė shqipe - por tė njihet nė botė, si - alban, gjuha albane dhe toponomi - Albania.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:40 am

Sipas George Fred Williams-it, pėr emėrtimin e hershėm tė vendit tė shqiptarėve, Toka e shqiptarėve, thotė: "Alvanon" ishte njė krahinė e vogėl e kėtij vendi, prej tė cilės, pushtuesit I dhanė emrin - Albania nė shekullin e Dytė ( shek. II-tė e.r.) Emri I kėtij vendi ėshtė - 'Shqipėria', dhe populli I saj quhet ' shqipėtar', dmth. "Toka dhe bijtė e shqiponjės (Eagle)". Kėshtuqė Williams-I, nuk e ka fjalėn pėr emėrtimin - Albania, por pėr emėrtimin - Skiperia, Shqipėria, Toka e Shqipeve, ashtu sikur Gustav Meyer-I nė veprėn e tij - Das Land der Skipetaren - Vendi I shqiptarėve, duke potencuar strukturalisht lidhjen gjenetiko-linguistike tė shqiptarėve me shqipen, shqiponjėn, e jo me lidhje nė emėrtimin - Albania, por, me emėrtimin - Skiperia.

a) A flitet e shkruhet drejtė - nė gjuhėn e sotme shqipe, fjala - shqipe sipas kėtyre variantave tė lartpėrmendura linguistike e fono-morfologjike tė vet rrėnjes sė saj dhe sipas kompozitave nė fjalė, qė burojnė nga ajo rrėnje linguistike nga skipe nė shqipe dhe

b) Sa ėshtė e afėrt, kjo fjalė e gjuhės shqipe - shqipja me atė skipja nė gjuhėn e Skipes sė Parė prej tė cilės edhe u formua, si bija e skipes illire, apo Illirishtes sė lashtė pellgazgjike - si Ama e Shqipes? Prej tė cilės spikje skipe - guhė skipe-illire u lind Shqipja, ashtu sikurse u linden gjeneratat epokale pellgazo-illiro-shqiptare - duke u bazuar nė emėrtimet e origjinalitetit morfologjik, si origjinalitet linguistik: shqipe, shqipja - shqipet (si shpend - zog, zogjė - zogu, zogjėt) dhe shqipe, Shqipja (si gjuhė)! Kjo alternativė linguistike u bė nė vend tė fjalėve emėrtuese tė lashta - skipe, skipja, skiptar, skipetar, Skipnia, Skiperia!

c) Cila ishte fjala e parė e gjuhės illire-pellgase tė stėrlashtė, e cila pėrcaktonte vet emėrtimin e emrit - shqipe, shqipja (si emėr shpendi, zogu) dhe nga e mori illirishtja atė fjalė-emėr, pėrveēse nga emėrtimi I lashtė - skipe, skipter, skiptar, nga Thoti Skipe I cili fliste pikėrisht Shqipen e rrėnjeve tė lashta tė vet Shqipes sė Vjetėr, qė flitet sot nė ballkanin illirik?

d) E cilės gjuhe ishte fjala shkencore Aquilla, e cila pėrcakton emrin e zogut (Aquilla chrysaetus) si shpend tė madh tė familjes Aquillidae (Akuillida) dhe ēfarė do tė thotė vet kjo fjalė - akuilla nė gjuhėn e sotme shqipe? A mundet shqipja ballkanike, ta pėrcaktojė fjalėn - Aquilla me vėrtetėsinė mė tė madhe, qė nuk ka mundėsi spjegimi tė saj sot, asnjė gjuhė tjetėr indo-evropiane?

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:40 am

e) Sa ėshtė e ngjajshme fjala e vjetėr - skifter, skipter, skiptar e shqipės sė Vjetėr ballkanike, nė bazė tė rrėnjes sė kėsaj fjale - skif, skip me atė fjalėn e lashtė - skip, skipe, Thoti Skipe? Edhe si emėrtim I shpendit (skifteri, skifterat - skipteri, skipterat, skiptari, skipterat) edhe nė shprehjet e sotme tė gjuhės shqipe (pėr njeriun) - 'ashtė djalė skipter, skiptar I zoti; luftoi si skiptari; ka sy skiptari; ka guxim skiptari; ai (tė) ta grabitė sikur skipteri; (shprehje gegėnishte-shqipe).

f) Poashtu, tek arbėreshėt e Italisė fjala - skipe, skipetar, Skiperia argumentojnė fono-morfologjikisht dhe lingui-historikisht, si shprehje tė lashta, tė ruajtura, thesare tė ēmueshme - si fjalė tė arta, kur I thohen dikujt nė veēantii, nė shenjė admirimi: ' a je skipetar'; skipetar, moj skipetare; skipe etj.
Dardhanėt e Toplikut, deri vonė para Luftave nė Toplik (Toplicė), kur u bė spastrimi etnik I shqitarėve prej tokave tė veta, nga serbo-rusėt (1874-76) nga barbaria sllave - Dardha (Krushevci), Gurshumi (Kurshumlia), Kreshtabardha (Kopaoniku), Naissa (Nishi) etj. kėto vende Shqitare, tė banuara me shqiptarė, ku ėshtė folė gjuha shqipe - guha skipe, i kishin shprehjet shqipe - Flas skipas!; Po t'flas skipas!; Fol skipas!; U lidhen skipas!; Luftojmė skipas!; Lidhnu skipas!; Kape skipas! Po t'thom skipas! Besa skipas! etj.

shqipja, Shqiponja, si emėr shkencor njihet - Aquilla, e cila fjalė pėrcaktohet nga shqipja e vjetėr, - Aku+illa= Akuilla, ku fjala e pare e kompozites i.e. e gjenerale (botėrore), ėshtė kuptimi - aku-akuj-akull, akulli, ku nė latinishten mori kuptimin - aqua = ujė, uji - akulli ėshtė uji nė lat. Dhe pjesa e dytė e kompozites - illa - Aqu+illa, kjo rrėnje - illa - ėshtė kuptimi pėr illin, lidhje illirishte.
Pra, Aquilla, emri shkencor I Shqiponjės (Aquilladae), kuptohet, zogu I cili jeton nė vende tė ftofta, me acar e akull, jeton nė vende ku nuk hjeket kurrė bora e akulli, nė alpet shqiptare, nė Evropėn veriore, Himalaje, Amerikė - shpend I fuqishėm I maleve, jeton nė shkrepa tė vrazhdė, tė rrėpinjtė thikpėrpjetė lartėsi e shpella tė ashpra e tė acarta (tė ftofta akull), nė akuj, akull atje ku ėshtė e paarrijtshme (jeton deri nė 70 vjet). shqipja, Skipja, Aquilla lypė akullnaja nė lartėsi tė mėdha bjeshkore, alpike, jeton atje ku ėshtė ftoftė - akull, akuj - Aquilla.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:41 am

Pirroja, mbreti I Epirit illirian, njė nga gjeneralėt mė tė njohur tė Historisė Botėrore, u quajt - Aquilla Pyrro (Skipja e Burrit) Pirro shqipe - Pirro shqiponjė qė ky emrim iu ka dhėnė vetėm burrave skipetarė, bijve tė shqipes, pėrkah tė ēmuarit tė guximit, trimėrisė, heroizmit tė pashoq, nė beteja, nga historianėt antik (Che sovra gli altri com Aquilla vola - Qė pėmbi tjerėt, si shqipe-Skipe fluturon)!

Po ashtu, heroi kryesor I veprės sė Homerit nė Illiadhė (Iliadė) - Akili, ėshtė emėrtim I gjuhės skipe-illire - Akilli, qė lidhet direkt me kuptimin e Skipes - shqipes, shqiponjės - Aquilla - Akilli - Akili, ashtu sikur e gjithė vepra homerike ėshtė histori illire, ashtu, sikur edhe vet Homeri ishte illir - Homeri hillirian, I cili u pėrvehtėsua nga grekėt.
Fjala - skip, skipe (scip, scipe), e cila pėrcakton emėrtimet e sotme shqipee shqip, SHQIPE ėshtė emri shumė I lashtė edhe para linguistikės indo-evropiane, skip, skipe, ėshtė emėrtimi qė prinė nė Linguistikėn Gjenerale. Vet fjala - skip, skipe (shqip, shqipe), ėshtė ajo e Para skip, skipe vetėm qė e kemi alternocionin fonetik tė dy tingujve tė shqipes sė sotme - S = SH - K=Q tė marrur indirekt nga Latinishtja - q=k lat.=ku (q) latine, ne e theksojmė - q shqipe, nė vend tė, bile, shkipe, ne e kemi - shqipe.

Alternocioni fonetik nė shqipen u bė - S=SH nė gjuhėn e shkruar shqipe, me Kongresin e Manastirit (1908-10), duke u bazuar nė tė folmet dialektore, nė shumė shkaqe pa baza ethymologjike, qė ngatėrrojnė gjurmimet shkencore, ashtu sikurse nė dytingullorėt tjerė alfabetike, si tokzanore dytingujsh, tė pėrngjitura nė njė tingull sikurse janė: g - gj, s - sh; d- dh, n-nj, x-xh, z-zh, t-th, tė cilat nuk pėrdoren (pėgojėn) nė vende tė caktuara, aty ku duhet theksuar drejtė, por - tė cilat kanė krijuar probleme ethymologjike, pikėrisht nė ato fjalėt mė kryesore tė gjuhės, kur ėshtė nė pyetje lidhja e shqipes me illirishten, pėsa I pėrket pėrcaktimit tė drejtė shkencor. Kemi shėmbujt e tillė: skipe=shqipe; guha=gjuha; guni-gjuni; geo=gjeo; gua=gjua; skrola=shkrola, shkronja; skripi-skrimi=shkrimi; skolla= shkolla; skolastika - shkollimi I lire sokratik nė grupe etj.

Ashtu sikundėr kemi rastet e ndryshimeve fonetike si alternocione nga e kundėrta e kėtyreve, qė ne I theksojmė ashtu sikur sllavėt nė mungesė tingujsh gjuhe pėrkatės nė fonetikat e tyre sllavishte, e qė krijoi probleme hulumtimi linguistik sikurse: ethymologi=etimologji; ethymologu=etimologu; methodika-metodika; theo-teo; theolog-teolog; mythologji=mitologji; mythi=miti; mythike=mitike; methodė=metodė; orthografi=ortografi; psikotherapi=psikoterapi; kuzina (vendi ku zina, ku zihet gjella)=kuzhina; Pantheoni=Panteoni; uthopia-utopia; theist=teist; atheist=ateist; politheist=politeist; monotheist=monoteist; these=tezė; theori=teori; theater=teatėr etj.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:41 am

Fjala - skipe, nga skipja illire (Shqipja illire) para i.e. krijoi fjalėt tjera me burim nga ajo: skip - shqip; spik - tė folur, folja, spik-spikatje-spikamė-spikama, I,e,tė spikatur-a; persosje, persosshmėria e njeriut, qė I kemi kėto kompozita tė sotme shqipe, si nivel I lartė pune, diturie, shkathtėsie; poashtu: skrip - shkrim; script-I, skriptet, skriptorja etj.
Fjala - shqip rrjedhė nga fjala - skip, e gjuhės Shqipe-illire (guha skipe-illire), spika skipe, e cila rrodhi nga psika skipe, ku skrola skipe (scroll) ėshtė emėrtimi mė I lartė shkencor nė Genesis (Gjeneza): scroll 1, scroll 2,cka e karakterizon shėnjtėrinė e shqipes, fjalė e parė qė I prinė thėnjeve mė tė spikatura tė kulmit tė diturisė sė njeriut - Librat e Genisit…

Nė gjuhėn e folur popullore Shqipe ballkanike, kemi emėrtimet e vjetra pėr shkronjėn - shkrola, shkrojla, shkrolė, shkrollė, shkrolla, shkrollat por tė ndikuar nga ndryshmi I tingullit s=sh, sepse pleqėt thonė me s - skrolė, skrola, skrolat e skipes, skrola skipe etj.

Shqip=Skip, Shqiptar=skiptar, janė dy shprehje tė ndryshme fonetikisht, kurse me kuptim tė njejtė, qė pak, ose aspak thuaja, nuk ėshtė shkruar nga linguistėt tanė, e qė kanė pasė mundėsinė reale, ta pėrcaktojnė drejtė, bile nė Kongresin e Manastirit (1908), aty ku me ndkimet e tė dy anėve tė forta tė Dy Portave, me ndikim tė kohės, shumė raste tė ndryshimit tė tingujve tė alfabetit tė gjuhės shqipe, krijuan probleme dhe kėto probleme droj do tė mbesin therrėlinguistike, qė pėngojnė nė gjetjen e udhėve tė shkurta, pėr nė Dardhanishten e Lashtė illire...

Me therminin - Shqipe, tek Shqipėria, nuk mund tė vijojmė gjurmimet deri nė gjuhėn e pare - skipe, kurse me atė - SKIPNIA, ose SKIPĖRIA, mund tė lidhemi deri tek - skip spik, tek guha skipe, Skipja e Thotit, e cila merret sot linguistikisht, si fillesa e gjuhėve botėrore tė para: Thoti trismegist - Hermes I Madhėsisė sė Trefisht. Ku kjo shprehje - Trefishe, Mendoj se ėshtė Treshi I Gjuhėve tė Para Botėrore - kuni, kina e Indi (gjuha Kuniforme - Cuneiform Language), gjuhėt indase dhe kineze e tė Lindjes sė Largėt - pėr kėtė arsye thirret - Hermes Trismegist, Thoti.
Spjegime:

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:41 am

*) Folja skipe-illire - est, qė sot ėshtė nė gjuhėt i.e. poashtu folje: lat. Est; ger. Ist; freng. Est; span. Est; neolat. Est; ang. Is - folje aqė natyrale, qė shpreh natyrėn e gjuhės, ėshtė vet natyrisht - folja skipe-illire e gjuhės sė natyrės.
Fjala shqipe - emėr (emėn, emni, emnat - gegėnisht) vie nga fjala toske-shqipe - ėmė-ėma-ėmat, si trajtė e shkurt natyrale e fjalės - mėmė-mėma-mėmat e qė na dha emrimin - mėmėdhee, mėmėdheu - qė pėrcakton emrimin pėr fjalėn - emėr dhe krijoi kompozitat shqipe: emri, mbiemri, peremri, emruese, emėrtim-i-e-et, Emnorja (rasa e parė e emrit), emrim-I-e-et etj.
OMA (skipe-illire-pellgase) - AMA (gege-shqipe) - ĖMA(toske-shqipe)
NOM (skipe-illire-pellgase) - EMĖN(gege-shqipe)-EMĖR(toske-shqipe)
Emėrtimi - mėmėdhee-mėmėdheu, tek toskėt nė Toskėri, erdhi ngase mbajtja apo ekzistenca e familjės mvarej nga - mėma - ėma, kurse tek gegėt nė Gegėni, mbeti emėrtimi - atdhee-atdheu, ngase, mbajtja apo ekzistenca e familjės mvarej nga - ati - babai. Atdheu - dheu I atit (gege) dhe mėmėdheu - dheu I mėmės - ėmdheu.
Fjalėt Atdheu e Mėmėdheu (Ėmdheu) u formuan si emėrtime nė rrethana tė ndryshme sociale - ekzistenca nga Ati dhe ekzistenca nga Ėma (Mėma). Kėshtu, si emėrtim definitive, nė gjuhėn shqipe mbeti fjala - Atdhee - Atdheu.
Fjalėformimi - Atdhe - Atheu, nė tė cilin kemi dy fjalė, qė formojnė kompozitėn - At+Dhe - dheu I atit (dheu u babes), ėshtė fjala e pare - At - ati, qė nė shumės tė emrit ėshtė - Etėn, etnit dhe formoi kompozitat tjera gege- shqipe: etnii, etnia, etnitė, etnik, etnike, etniku, etniteti, etniciteti - poashtu krijoi kompozita i.e. Etnolog-i-e, Etnologie, Ethnology dhe krijoi vet emėrtimin pėr fjalėn popull nė gjuhėn greke - ethnos.

Kjo fjalė skipe-illire (shqipe-illire) e pandryshuar - At (baba), ėshtė fillesa e kompozitės sė hershme - Atlanti, Atlandi, Atlantis, nga - at+land, ku fjala e dytė - Land - ėshtė emėrtimi I hershėm gegėnisht - Lland, llandi - vand - vendi dhe kemi alternomin i.e. - land - vand - vend, vendi I atit, vandi I atit, llandi I atit - Atlanti - Atdheu - Atvandi-Atvendi - Atlandi, si dhe emėrtimin pėr fjalėn gjeo-hartografike - atlas, atlasėt - atllasi.

Shkrimi ėshtė pėrgatitur nga albanologu prof. Nezir Myrta (Drillon Gega)

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:42 am

Titulli: Etimologjia e fjaleve
ARA E FARA

Illiristika Ama e Albanistikės shkencė paraindo-europiane.

ETNONOMI *) - ARBĖR – ARBĖRESH – ARBAN - SHQIPTAR
– Etnonomi – arbėr-arbėresh formoi toponomin - Arbėria i njejti emėrtim nė dy dialektet e Shqipes Arbėria – Arbania – ( Arbnia ) – arban - arbėn – arbėr – arbėresh. Ashtu sikurse nė gegėnishte, qė etnonomi arbėn, formoi toponomin – Arbnia – (arban – Arbania) – (arbėr – Arbėria) – pėr emėrtimin etnologjik dhe onomasiologjik: nė kuptimin antroponomik arban – arbėr dhe toponomastik Arbania (Arbnia) - Arbėria duke formuar kuptimin e emėrtimit tė hershėm onomasiologjik – arban – Arbania, Arbana, Arbnia (arbanė – arbanėt, gege) dhe poashtu i njejti emėr arbėr – arbėresh, Arbėria (arbėr – arbėrit, toske) – arbėresh – shqiptar - arbėreshėt – arbėrit – arbanėt – shqiptarėt.

Etnonomi arbėresh qė na duket pakėz me njė ndryshim fono-morfologjik pėr arbėrit - arbėreshėt si emėrtim dallues u formua nga dashuria ndaj atdheut, si emėr shkėndijash tė zjarrit tė zemrės arbėrore, larg Arbėrisė, formoi Arbėrinė e Dytė, si vrushkull tingujsh zjarri tė dashurisė – duke e fuqizuar fonetikisht emrin – arbėr – me sufiksin – esh – flakėroi etnonomi - arbėresh – si njė zjarr dashurie qė ndriēon nga larg Tokėn Arbėrore - i njejti zjarr zemre shqiptare e gjuhe arbėreshe – Arbėreshėt nė Itali.

Etnonomi arbėr me sufiksin – esh – si fuqizim fonetik nga malli pėr Arbėrinė, pėr tė mos e ndier veten tė largėt, arbėrit e larguar nga Arbėria, poashtu me njė theks tė veēantė duke diftuar se jemi gjallė, krenarė edhe larg atdheut tė lashtė – sikur duke potencuar se po hapet Bota Arbėrore me gjuhėn e kulturėn arbėrishte tej Adriatikut (qė pėr kohėn ishte sikurse sot, tej Atllantikut), kjo fjalė arbėresh u paraqit si njė rilulėzim i gjuhės, dokeve, zakoneve, kulturės e historiografisė illire ballkanike – si njė qendresė epokale e arbėrit tė larguar larg atdheut. Por, ky emėr – etnonom i ri pėr kohėn arbėresh ishte dhe ėshtė jovetėm njė vazhdimėsi historiografike arbėrore, gjatė dyndjeve tė popullėsisė shqiptare gjatė luftėrave shekullore, qė bėnė zbrazjen e trojeve etnike tė lashta – por, edhe njė fuqizim konkret ekzistencial – si ekzistencė e re fundamentale, sepse edhe atje ku janė sot arbėreshet, ishte toka e arritjeve linguistike e kulturore e shkencore artistike, epoka e lulėzimit tė kulturės sė re nė Apenine – si vazhdimėsi e gjuhės e kulturės illire-pellazgjike.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:43 am

Gjyshėrit e mėdhenj arbėresh krijuan topografinė apenine, historiografinė e re, kulturėn e re, gjuhėt e reja neolitike, qe nga Sicilia qė kuptimi i kėtij toponomi ėshtė pėremri i pakufishėm shqip-illir me dmethėnie sicili nė kuptimin sicili (secili) ka tė drejtė tė jetojė nė tokėn e re – e deri tek shtetformimet e reja, ekzistenėn e re tė njeriut – banorit apenin, e deri tek formimi dhe bashkimi i kombit – me Guisesepe Garibaldin (Zef Guribardhi) deri tek koha mė e re – Bashkimi i Italisė sė sotme.
ARA E FARA
Tingulli A si fillesa e alfabeteve i.e. qė sipas origjinės sė tingullit, ka kuptimin e ekzistencės kulmi me tra nė mes si domethėnie filozofike e ekzistencės sė njeriut nė troje, si formim ekzistencial i mbijetesės historike. Ky tingull A nė bashkėtingullim me tingullin R – i cili ka kuptimin figurativ tė njeriut duke punuar krijoi diftongun qendror, apo atllasin e gjuhės illire-pellgase – AR si diftong qė difton ekzistencėn e njeriut me punė – pra puna qė e krijoi njeriun dhe e dalloi nga gjenetika e qenieve tjera tė gjalla nė natyrė – puna qė e bėri njeriun tė mbijetojė mbi tokė, puna qė e bėri njeriun tė mbijetojė mbi tė gjitha qeniet tjera tė gjalla nė natyrė – puna qė njeriun e bėri zot tė tokės.

Diftongu AR ėshtė diftong PIE, i cili krijoi nė gjuhėn illire-pellgase fjalėn e parė ekzistuese, mbi tė cilėn mvaret ekzistenca e njeriut tė kohės, rrodhi linguistikisht fjala – ARĖ duke u formuar nga njė sufiks zanor me Ė - A + R + Ė = ARĖ – arė (nė trajtėn e pashquar tė emrit) dhe ara (nė trajtėn e shquar tė emrit) – qė nė gjuhėn shqipe-illire do tė thotė : njė copė tokė e punuar, e lavruar dhe e mbjellur me farė tė drithėrave, tė tė lashtave. Ajo copė toke e punuar, qė krijoi emrin arė, ara (arat, shumėsi i emrit), copė toke e mbjellur me kokrra tė ruajtura tė tė lashtave nga moti i vjem, kokrra tė drithėrave, nga fryti i tė lashtave (drithėrave) nė gjuhėn shqipe-illire thirret farė, fara e drithėrave. Fara hudhet nė ara dhe mbinė bima e re, fara e drithit hudhet nė arė tė punuar, mbiellet, e thohet nė shqipen e vjetėr – fara biinė e bahet bimė nė kuptimin e mbimjes sė farės nė arė, rritjes, zhvillimit, korrjes sė frytit dhe krijimi i fjalės pėr emrimin e tė lashtave: grun, elb, thekėr, misėr etj. Deri tek fjala millė (mielli) pas bluamjes nė mulli, e deri tek fjala bukė, buka.
Fjalėt shqipe arė e farė – ara e fara janė fjalė PIE (paraindo-europiane), ku nga vet fjala arė, ara pėrmes tingullit F, f, F+ARĖ=FARĖ ku vet ky tingull F nuk erdhi si rastėsi emruese, por me njė kuptim tė madh filozofik linguistiko-shkencor me domethėnien e florės – qė fjala FLORĖ, FLORA rrodhi po nga ky tingull i emrit shqip-illir – farė – f+arė me ethymologji illire-pellgase edhe si emėr shkencor i sotėm i botanikės, duke u lidhur edhe me vet emrin faunė, fauna si krijim edhe i faunės nga mbimja nė kuptimin gjenetik tė krijimit tė gjallesave mbi tokė.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Sponsored content Today at 9:43 am


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi