ETHYMOLOGJIA

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:43 am

Vet shkenca mbi studimin e gjallesave biologjia si kompozitė apo fjalė e pėrbėrė ka prejardhje ethymologjike nga shqipja-illire, ku fillon me diftongun BI qė ėshtė diftongu shqip-illir – bii, bima, bima qė biinė (bima qė mbinė) biima biinė dhe fjala e dytė e kompozitės log log, provė, studim, vendprovim i aftėsive psikofizike tė njeriut – logu i diturisė, logu i mėnēurisė, logu i kuvendit, logu i trimėrisė, logu i heroizmit, guximit, - logu i sprovimit tė fuqive, aftėsive psiko-fizike tė njeriut.
Nė kuptimin filozofik krijimi i qenies sė gjallė nė natyrė ėshtė nga mbimja – bii – bimė-bima – biinė bima, qė merret nga kuptimi i krijimit tė jetės mbi tokė – krijimi i gjallesės, tė gjallit mbi dhee.

Fjalėt arė e farė (ara e fara ) si fjalė tė lashta PIE mėsa mė duket janė me origjinė pėrciellėse gjenetike qysh pas Pėrmbytjes sė Madhe tė tokės sė atllantėve – pas Pėrmbytjes sė Atllantidės (kur edhe kjo ėshtė fjalė illire-pellgase – llandi i atit – atllantida – vandi-vendi i atit – vendi i etėrve - toka e baballarėve) dhe si pėrciellėse gjenetike e kohės duke aluduar se doli nga uji apo sipas thėnieve biblike, nga – N’UJI – NUHI – Noa (profeti Nuu, Nuhi, Noa), pas shpėtimit tė farės sė gjallė njerėzore e shtazore.
Ara e Fara janė dy fjalė tė lidhura nė vetvete nė kuptimin ekzistencial, ku shihet edhe vet nga afėrsia fono-morfologjike e ndėrtimit tė tyre, ku nga fjala arė i shtohet fillesa tingulli F si kuptim i florės dhe formohet fjala Farė – fara nė arė / ara e mbjellur me farė / ara e zezė – fara e bardhė / fara biinė nė arė (fara mbinė nė arė) / biinė fara nė arė / fara mbillet nė arė / arė me farė / etj.
Nga fjala shqipe-illire arė duke nėnkuptuar mbjellėn, mbimjen e frytit tė farės nė arė, rritjen e bimės, pjekjen, korrjen, formimin e drithit tė ri, bluamjen e drithit, gatimin e miellit tė bluar – pėr ta bėrė – bukė dhe pėr ta pjekur nė zjarr – nga vet fjala – bukė – u muar tingulli fillesė – B – duke iu shtuar fjalės emėr – arė, nga rrėnja – AR + B rrodhi emri i ri i punėtorit qė punoi arėn dhe bėri bukėn nga ara e bukės – si fill i etnonomit – ARB. Ky tingull B ka kuptimin e bukės dhe poashtu kuptimin e bėrjes, bamjes (me ba^ bukė – pėr tė bėrė bukėn) dhe kėshtu rrodhi etnonomi - ARBĖR – arbėri (njajėsi i emrit, nė trajtėn e pashquar dhe tė shquar) dhe njėkohėsisht edhe arbėrė, arbėrit, arbėresh-arbėreshėt ( shumėsi i emrit nė trajtėn e pashquar dhe tė shquar) e deri tek toponomi – Arbėria - Arbania nė tė dy dialektet e shqipes-illire.
Kėshtu rrodhi etnonomi - arbėr – arban nga kuptimi fonologjik e morfologjik deri tek kuptimi linguistik me ethymologji pėrkatėese shqipe me domethėnien – arbėr – ai qė bėri arė / ai bėri arė / arbėrėsi = arbėri, deri tek toponomi – Arbėria, ashtu sikurse nė gegėnishte – arban – ai qė bani arė(n) / ai bani arė / arbanėsi (arbanasi) = arbani e deri tek toponomi Arbania – Arbnia.
Ajo copė toke e punuar – arė nga arbėri – arbani me gjetjen e pėrsosjen e farės sė drithėrave, nga fara e drithėrave tė ashtuquajtur – drithėra tė vetbiimė – drthėra qė mbinė vetiu – drithi i egėr – drithi i vetmbimė nga natyra qė e krijoi – ajo arė – ara e bukės – u bė e ēmueshme, e vlefshme si ari (nė kuptimin e metalit tė ēmueshėm) , ku me veprimin e punės u bė ekzistenca mė e qendrueshme, mė e vlefshme, jetėgjate e njeriut – pikėrisht lidhen tė dy fjalėt arė (ara) dhe ar (ari) nė kuptimin e ndėrsjelltė tė vleftės, si tė ēmueshėm. Ashtu rrodhen shprehjet e vjetra shqipe njė strajcė dhee – njė strajcė ar / njė strajcė dhee ka mė vlerė se njė strajcė ar (nė kuptimin e arit tė ēmueshėm), / mė mirė njė strajcė dhee – sesa njė strajcė ar / mė e vlefshme ėshtė njė strajcė dhee, sesa njė strajcė ari / njė grusht dhee ėshtė mė i mirė sesa njė grusht ari / nė kuptimin ekzistencial tė ruajtjes sė trollit erbėror, tokės, ruajtjes sė atdheut, sepse njė strajcė ari, mund ta harxhoshė, kurse, njė strajcė dhee ėshtė e gjithmonshme.

Tingulli A krijoi nė bashkėtingullim fonetik me tingulln r diftongun ar duke formuar emrat: ar – arė, ara, arat toka e bukės dhe ar, ari guri i ēmueshėm me tė vetmin qėllim barabarėsinė e tyre tė artė, tė ēmeshme pėr ekzistencėn jetėgjate tė njeriut mbi tokė. Ara e ari janė dy emra qė pėr nga formimi material janė tė ndryshėm, kurse pėrkah vlefta, vlera janė krejtė tė njejtė, bile siē thohet ara ka mė vlerė sesa ari – sepse prej arės bėhet buka si ekzistencė e pėrditshme kurse ari nuk hahet anipse ėshtė vlerė e gatshme, apo si kundėrvlerė buke.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:44 am

ETHYMOLOGJIA E FJALĖS - ETNONIMI
*) Fjala – Etnonom si fjalė e folur dhe e shkruar edhe nė shqipen letrare e shkencore, si - Etnonim e cila ėshtė shprehur gabimisht deritash sipas direktivės ballkanologjike edhe nė shkencėn e Albanologjisė kėshtu, si fjalė e pėrbėrė greke ethnos = popull dhe onoma = emėr ėshtė krejtėsisht gabim nė tė folur e nė tė shkruar shqip, sepse kjo fjalė e pėrbėrė nuk ėshtė aspak greke, por thjeshtė ėshtė me origjinė linguistike apo me ethymologji tė pakontestueshme fuqimisht shqipe-illire.
Fjala – etnonim ėshtė falsifikim dhe deformim i vet strukturės fonetike e morfologjike tė termit, i huazuar direkt edhe nė shqip, e qė ethymologjinė e vet tė vėrtetė e ka nė gjuhėn shqipe-illire si kompozitė e pėrbėrė nga dy fjalė etno + nom, ku fjala e parė e kompozitės – ETNO ėshtė kuptimi i drejtė pėr fjalėn emėr etėn, etėr – nė numrin shumės, nga fjala emėr at, ati, baba, babai, nė shumėsin etėn, etnit (gegėnishte) dhe etėr, etrit (toskėrishte)– babatė, baballarėt.

Ndėrsa fjala e dytė e kompozitės (etno)- NOM kjo fjalė nom ėshtė kuptimi i drejtė i fjalės emėr – nom, nomi, nome, nomet, nomike, nomuese, (emėr, emri, emra, emrat, emruese) nom = emėr si fjalė e lashtė nė shqipen e folur ballkanike, qė flitet edhe sot e kėsaj dite, pėrmes shprehjeve shqipe tė vjetra nomi, / u ba^ nom, / u ba^ nomi, / s’u ba^ nomi-nuk u ba^ nomi, (u ba nomi qatje poshtė,/ nuk u ba nomi qė foli ashtu / hajt ebu se s’u ba^ nomi,/ u ba^ nom i madh qė foli / ēka ke kėshtu bre...se nuk u ba^ nomi!) nomi i zotit (punė tepėr e madhe, punė shum e madhe), / bahet nomi (bahet keq, bahet vėshtirė, tmerr) / s’ bahet nomi (s’bahet kurgja^, asgja^ s’ashtė ajo punė) / s’u ba^ nomi (s’u ba^ asgja keq, punė e madhe se s’u ba^ nomi pėr atė punė), / hajt ebu se s’u ba^ nomi qė fola ashtu...! / bani nom (filani), / bėri nom (punoi shumė, tepėr, tejmase), u ba^ nomi i zi (u ba keq, vėshtirė, kijamet, ngjarje e rėndė, tmerruese, trishtuese) / ēka nomi i zotit u ba^ k’shtu bre...?! (kur ndodhė diēka e papritur, n’zgabim) shprehje kėto gegėnishte dhe u bė nom,/ bėhet nomi / u bė nomi / s’u bė nomi-nuk u bė nomi / nomi i zotit, / bėri nom (filani), / bėri nom / u bė nomi, / nomi i zi (kur bėhet diēka shumė keq) / u bė nomi i zi / ēka nomi i zotit u bė kėshtu bre...?! (kur bėhet a ndodhė diēka e tmerrshme, e ēuditshme, e habitshme dikund, pėr diēka nė befasi, nė zgabim) / kėto shprehje toskėrishte tė njejta me kuptim tė njejtė nė tė dy dialektet e shqipes.
Pra, fjala NOM ėshtė fjalė shqipe-illire e lashtė, nga shqipja e vjetėr apo Illirishtja e Re, me kuptimin emėr-nom e cila krijoi shumė fjalė e kompozita i.e. linguistike e shkencore. Mund tė veēojmė kėtu krijimin e emėrtimeve nė gjuhėn frenge, pėr fjalėt emri e mbiemri = le nom et le prenom, qė nė shqipen spjegohet si nom e prenom-paranom-paraemėr=mbiemri, pra nom=emri / prenom=paraemri-mbiemri.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:44 am

Poashtu nė linguistikėn i.e. fjala shqipe-illire nom-i formoi shumė fjalė e fjalėformime shkencore sikurse janė: topo-nom, antropo-nom, antropo-nomi, antropo-nomike, antropo-nomia, syno-nom (sikurse sytė qė janė tė njejtė, diēka e njejtė, fjalė me kuptim tė njejtė dhe e shkruar ndryshe, synonomi, synonome-t fjalė tė njejta pėrkah kuptimi i tyre) , hidro-nom, asrto-nom, pseudo-nom, alter-nom, etno-nom, bio-nom, bota-nom, zoo-nom, ono-nom, ono-nomi-a, astro-nom-i-ke, topo-nom-i-ke, antropo-nom-i-ke, topo-nom-(m)astike, topo-nom(m)i-a, antropo-nom(m)i-a, o-nom(m)i-a, o-nom-i-ke, o-nom-a-siologjia (o-nom-masio-logji-a), o-nom-(m)asio-logjike (masa), o-nom-(m)as-tika (masa), matja, njėsia matėse linguistike, mathematike etj.
Pra, fjala etnonom-etnonim nuk ka sesi tė dali si fjalė e pėrbėrė greke, kur e ka ethymologjinė krejtėsisht nga gjuha shqipe-illire, ku ėshtė krejtėsisht kompozitė shqipe, edhe nė pjesėn e parė etno qė ėshtė shumėsi i emrit at, ati (baba, babai) nė fjalėn shqipe etėn, baballarė – qė ėshtė logjikisht nė kuptimin e bashkėsisė sė njė populli, etni, etnia, etnika (populli i tė njejtit gjak, i tė njejtės gjuhė e kulturė), etnike, etnologjia, etnolog-u-e-et-ėt, etnologjike. Kėshtu edhe vet emri i shkencės mbi prejardhjen e popullit, origjina e popullit, vet shkenca Etnologjia dhe Etnografia ethymologjitė e tyre fuqimisht e kanė nga gjuha shqipe-illire.

Fjalėt shqipe-illire etno – nom janė fjalė parėsore fillesa tė formimit tė shumė kompozitave e emėrtimeve tė shkencave i.e. e botėrore, qė duhet respektuar origjina e tyre e drejtė, reale nga Illirishtja e Lashtė PIE.
Kompozita etnonom-i pėrbėhet nga dy fjalėt kryesore etėn + nom qė kanė kuptimin baballarė + emėr, me kuptimin logjik emri i baballarėve, emri i njė populli i tė njejtit gjak, i tė njejtės gjuhė, kulturė e historiografie. Kjo kompozitė etnonom-i, mund tė zbėrthehet apo dėshifrohet nė kėto pjesė pėrbėrėse, si fjalė e pėrbėrė kėshtu : ETN+O+NOM = ETNONOM ku fjala e parė ėshtė etėn (gege), shumėsi i emrit baballarė, kurse tingulli O nė mes ėshtė lidhėza, qė ka pėr qėllim vetėm lidhjen e dy fjalėve nė njė tė pėrbėrė apo nė kompozitė dhe fjala e dytė NOM ėshtė emri, kuptimi i emrit – emėrtimi i fjalės – emėn-emėr si pjesė e lakueshme gramatikore e ligjeratės – NOMI – EMNI-EMRI .

Nė gjuhėn shqipe tė folur popullore, ėshtė interesant sot, se fjala nom ka njė kuptim tė veēantė mė tė madh se fjala – emėr, emėn. Me fjalėn nom kuptohet veprimi psiko-fizik i njeriut nė shkallėn mė tė lartė tė tė shprehurit e tė paraqitjes sė mbivlerave t njeriut, kur ėshtė nė pyetje ana pozitive e veprimit tė tij. Kėtė e kemi sodomos nė shprehjet shqipe tė popullit: la nom (filani) (nė kuptimin – bėri famė, e la famėn e punės, diturisė, guximit – la famė, vdiē e shkoi. Apo, ai/ajo la zulmėn, famėn heroizmin nė fushėbetejė ēlirimtare) / e la nomin e shkoi / apo pėr shprehjet negative nuk la kurrėfarė nomi / shkoi pa nam-nishan, shkoi pa shėnjė pa dokė e hupi (humbi) etj.
Mendoj, se sot duhet tė intervenojmė nė kėto shprehe gjuhėsore e shkencore, pėr t’i drejtuar deformimet e fjalėve dhe kompozitave sidomos nė shqipen, pasi vet kompozita etnonom si edhe fjalėt tjera tė pėrbėra ku ėshtė rrėnja nom nė fillim, nė mes apo edhe nė fund tė kompozitės, kur dihet se janė me prejardhje shqipe-illire – kjo detyrė kulturore e shkencore iu takon mė se parit vet shqiptarėve.

Fjala shqipe-illire nom gjindet edhe nė fillim tė kompozitės nominativ, Nominativi – Emnorja rasa e parė e emrit nė gramatikė, ku rrėnja nom e ka rolin kryesor tė formimit tė kėtij fjalėformimi dhe ėshtė pėrciellur nė gjuhėt latine tė vjetra pikėrisht nga Illirishtja e lashtė PIE.
Fjala nom ėshtė fjala emėr nė gjuhėn illire.

Shkrimi ėshtė pėrgatitur nga albanologu prof. Nezir Myrta (Drillon Gega)

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:44 am

Titulli: Etimologjia e fjaleve
SKENCA SKIPE SPIKATJE SPJEGON ANTIKUITETIN

Shqipja shpjegon Antikuitetin. Shkenca shqipe linguistike Illiristika, si shkencė e lanun pasdore qėllimisht, pėr tė mos dalė gjuha illire-pellgase, si burimi I pėrbashkėt I gjuhėve i.e. edhe nė mungesė tė paraqitjes se fakteve historiko-linguistike edhe nė pamundėsi tė paraqitjes faktografike pėr shkaqe pėrmbytjesh natyrore e njerėzore nga zjarret e luftėrave - Illiristka si shkencė linguistike Ama e Albanistikes - ėshtė fuqimisht shkencė paraindo-europiane, e cila difton me argumente tė pakontestueshme, se Shqipja ka fuqi spjegimi ethymologjik - jo vetėm nė pėrmasa linguistiko-historike indo-europiane, por edhe nė pėrmasa botėrore tė Linguistikės Gjenerale.

Antikuteti ėshtė njė varg hallkash historiko-linguistike – hallka tė kėputura (edhe tė zhdukura) por, qė sot mund tė lidhen pėrmes rrėnjeve tė Shqipes sė Vjetėr, ku ato rrėnjė fjalėsh kanė fuqi spjegimi dhe lidhjeje kronologjike, tė atyre hallkave antikuitike, autentike - pėr ta njohur drejtė Historinė e Vėrtetė!
Etnonomi – arbėr-arban-arbėn-arbėresh- arvan- I cili pėrcakton sot emrin - shqiptar qė lidhet me diftongun mė tė lashtė paraindo-europian – ar I pėrcaktuar si emėr pėrmes zanores ė - arė - ara difton gjėllėn e tė gjallit – jetėn e tė gjallit - njeriut nė formimin e vet si emėr qė shprehė gjuhėn e natyrės – pjesė toke natyrore , copė toke, e dheut, toka e bukės, pra, ekzistenca e njeriut kuptohet arė buke - arė e bukės – ara e bukės – ara qė bėn bukėn e motmotit. Ara bėn bukėn – na jep rrokjen – arb nėpėrmjet tė fillesave morfologjike nga tė tri fjalėt qė e pėrbėjnė kėtė fjali. Por, vetėm atėherė kur njeriu bėn arė ngase faktori njeri ėshtė kryesori - si lidhje dyfishe logjike pėr pėrcaktimin e etnonomit – arbėr.
Diftongu ar qė difton natyrėn e etnonomit – arbėr kuptohet si shprehje e tė ēmuarit tė vlerės – si materje e ēmueshme, prej nga edhe rrodhi emėrtimi nė pėrcaktimin e materialit tė ēmueshėm – ar – ari – si element me symbolin (Au) dhe tė argjentit – (Ag) me ethymologji shqipe-illire – pikėrisht nga diftongu ar ku nė gjuhėn shqipe thohet – ar-ari, I artė, e artė, tė artė, tė arta, prarim me ari, praruar me ar,prej arit etj. Kjo lidhje dyfishe e fuqizon peshėn e artė tė emrit – arbėr duke krijuar shprehjet shqipe arė e artė – duart e arta tė punėtorit – puna ėshtė ari – punėtori nė arė bėn punė tė artė – ara ėshtė ari etj.
Fjala shqipe – ari – pėr kuptimin e metalit tė ēmueshėm, pėr ndryshim nga gjuhėt tjera i.e. fuqizon ethymologjine shqipe tė emrit – arbėr, duke na sjellur deri tek gjuha e parė e njeriut nėpėrmjet tė tė folurit shqip - spik skip – spikja skipe – gjuha e spikatur, spikatje, spikamė, deri tek emri shkencor (Au) pėr arin duke na hapur njė kuptim shumėdimenzional shkencor historiko-linguistik edhe vėrtet, deri tek vet emėrtimi I vet fjalės – shkencė, skenca skipe – shkenca shqipe – qė difton ethymologji shqipe nė pėrbėrjen e tė dy fjalėve me kuptim tė njė gjuhe. Pra vet fjala – shkencė, (shkenca, shkencat, shkencore) lidhet me fjalėn – shqipe – skipe – si fjalė me origjinė shqipe nga gjuha shqipe e hershme p.e. Ky ėshtė njė fonemen pėr Shqipen e sotme si gjuhė i.e. Shqipja e Vjetėr – kuptohet para formimit tė alfabetit tė saj, si gjuhė illire-pellgazgjike e lashtė deritek spika skipe e psika skipe thotishte e hieroglifeve linguistike – pra kjo Shqipja -
qė I ofrohet aqė afėr Gjuhės sė Natyrės – gjuhės sė Amės Natyrė – si njė gjuhė amtare natyrore – gjuha e perėndive tė antikuitetit botėror.
Poashtu edhe fjala argjent – argent e cila rrjedhė nga rrėnja e fjalės nomuese arg nė kuptimin shkencor tė emrit (Ag) dhe rrjedhė poashtu nga diftongu ar por qė pėrcakton njė gur tė ēmueshėm, me vlerė mė tė ultė apo mė tė vogėl sesa ar-ari, ky emėr i formuar me rrėnjen e vet ar+g=arg, mund tė spjegohet pėrmes gjuhės shqipe – arg = gur are – gur I ēmueshėm gur si ari - I cili gjindet duke gropuar nė arė, duke gropuar nė tokė. E ky gur are – arg – argent – argjent – kuptohet si gur I gjetur duke lavruar arat – respektivisht duke krijuar arė, arėn nga toka e papunuar mė parė, nė vende specifike duke shpuar thellė nė tokė gjatė pėrcaktimit tė megjave, kufinjve tė arės etj. Kjo rrėnjė fjale arg formoi edhe shumė fjalė tjera e kompozita shqipe dhe nė gjuhėt i.e. dhe botėrore sikurse janė: arg – argum, argumi, argumet, argument, argumenti, argumentet, qė mund tė spjegohet shqip, si gur I artė I mendimit, gur I mendimit tė gjetur, pėr ta vėrtetuar njė mendim tjetėr, theori, gur I artė mendimi pėr ta ndriēuar njė ngjarje, ndodhi tė thjeshtė,penale apo suplementare, gur ari mendimesh qė vėrtetojnė ndodhin, ngjarjen historike, shkencore, juridike, gjeo-historike, gjeo-politike – ky gur ari I mendimit tė zgjedhur, tė gjetur pėr ta justifikuar njė vėrtetėsi tė zakonshme apo edhe tė rrallė, gur I artė I mendimit tė gjetur dhe tė parashtruar, pėr ta zbuluar njė tė vėrtetė historike, gur I artė I mendimit tė gjetur, pėr ta zbuluar njė sekret personal apo kolektive, shoqėror gjeopolitik e gjeohistorik, gur ari I mendimit pėr ta ndriēuar njė vepėr penale nė Jurisprudencė etj., I,e,tė argumentuar-a, argumentimi, argumente tė gjalla, argumentet, argmentoj, argumentimet, argumentuese, etj. Poashtu ky diftong ar, formoi fjalėt i.e.: area ang., Argos antroponom dhe toponom, ashtu sikur tek emrat Argir, Argira – Argjira, Argjiro… Tėvona pasojnė emėrtimet tjera nga rrėnja e fjalės arg –sikurse: argan, argas, arganist, arganisti, argano ēikrik, poashtu argas = regjė lėkurėn, argasem, argasma, argasje, argat = punėtor I arės, fuqi punėtore individuale e njė njeriu (punėtori) nė arė, argat = meditės are (puna e njė punėtori are brėnda njė dite argat-argati-agatėt. Kurse nė shumėsin e emrit shqip e kemi argatshti, argatshtia – argatėria argatėt nė arė, argati, argatia – argati I arės.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:45 am

– Nė gjuhėt i.e. e kemi tek formimi I emėrtimeve argon, argoni, Argonaut-I-e-ja-ėt (nga shqipja), argotizėm-argotisme, argumentacion, argumentation, arginatura, argirose, pėrsėri nė shqipen deri pas formimit tė alfabetit tė shqipes, e kemi nė gjuhėn e folur popullore argill – argjill, argjilli, argjillor-e, argjiri-a, argjorozė, argjiroza etj. Pra, tė gjitha kėto fjalė e kompozita shqipe e indo-europiane formohen nga rrėnja arg realisht duke u nisur nė gjurmimin ethymologjik shqip,(udha ėshtė e hapur pėr tė gjitha gjuhėt i.e. e botėrore, pėr spjegim) qė nga origjina e tingujve, diftongut nė fjalė dhe vet rrokjes sė formuar arg ėshtė rrėnjė shqipe-illire-pellgase e cila spjegohet pėrmes Shqipes ballkanike, Arbėrishtes sė lashtė.

Mirėpo, diftongu ar qė difton dy tinguj tė natyrės, pėrceptohet dėnjėsisht si fjalė shqipe-illire-pellgase, qė formoi edhe njėsinė matėse matematikore pėr sipėrfaqėn katrore, si njė shumėfish I metrit katror – ari – ari toke – njė ari toke – dhjetė metra katrorė (ari – a, hektari – ha), ėshtė me ethymologji shqipe, pasiqė fillimisht bėhet fjalė pėr emrin arė-ara nga emri – ar(ė) – ku vet fjala – ari (njėsi pėr sipėrfaqen e tokės) ėshtė me prejardhje nga Illirishtja. Tė gjitha kėto argumente linguistike (si vetėm disa nga shumė tjera, nga njė det I tėrė fjalėsh tė tilla) mund tė na ēojnė nė pėrfundime tė rralla historiko-lnguistike dhe linguistiko-gjenetike – se Illiristika ėshtė shkencė botėrore paraindo-europiane.

Pėrndryshe, mund tė pėrsėris prore se udha e gjurmimeve shkencore pėr gjurmime ethymologjike ėshtė e hapur pėr tė gjitha gjuhėt i.e. qė mund tė kenė fuqi spjegimi mė tė thellė me argumente pėrkatėse, por dihet se edhe kjo fjalė gjeo-morfologjike, si njėsi matėse e tokės ari, ari toke derisot ėshtė e papėrcaktuar shkencėrisht.
Diftongu ar pėrveē qė formoi emėrtime shqipe: Aran-I, aranitas-I-e-et-ėt, (antroponom), Aranitasi toponom dhe antroponom, sikurse edhe emėrtimet Arapi, Arapaj, Arapi, gjithashtu edhe si zoonom arap-I, toponomet Arbanė, Arbana antroponom e toponom, Arbanon-I toponom, Arbnesh-I toponom, Arbėrishtja linguinom, arvan- arvanit- avanitėt, (arban-arbanit-arbanitėt) arbitrazh, arbiter, arbitri, Ardenika toponom, Ardiejtė fis illir Ardian-ėt, Arian, arianit, Arianit-I-ėt, armė, arma, armata, armik-u, armike, armiq-ėt, armiqėsi-a si kompozita shqipe, zoonomi ari-u, arijtė, arushė-arusha-t kafsha qė I han arat e bukės I dėmton arat harusha etj.

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:45 am

Tėvona kemi fjalėn - artak-u-e-ja-et, artak nė arė, kur dy persona e mbajnė nė artaki arėn, apo njė punė, biznes etj. Artake, artakja, artaket dy gra nė bigami, dy gra nė martesė me njė burrė etj.si dhe fjala shqipe Artan antroponom, Artė – Arta toponom etj. Tė gjitha kėto fjalė burojnė nga diftongu I Illirishtes – ar.
Vet fjala shqipe artak me prejardhje illire ka kuptimin e artakisė nė arė, si kuptim I hershėm PIE qė lidhet me emrin – arė, ara e bukės, si profesioni mė I hershėm i njeriut nė bujqėsi, shumė pėrpara formimit tė zejeve tjera e deri tek ato industriale, si industria etj.

Nė bazė tė pėrbėrjes fono-morfologjike tė emrit shqip, ėshtė interesant kuptimi shqip I emrit tė formuar nga diftongu ar - arkė, arka arkė druri-hekuri-metali e tjetėr materialit e punuar, pėr tu ruajtė drithi, tė lashtat tjera, pasuritė personale e kolektive tė njeriut, vendi ku ruhen gjėrat e rėndėsishmee edhe ato tė ēmueshme, arka si orendi shtėpiake, arka pėr ruajtjėn dhe sigurimin e materialit tė nėvojshėm tė njeriut – arka pėr ruajtjen e monedhave, arit florinjve, arka pėr ruajtjen e materialeve gjyqėsore, dokumenteve, arkiva, arkiva historike, pikėrisht kjo fjalė shqipe-illire – ark(ė)-arka I tejkalon pėrmasat linguistike i.e. nė Linguistikėn Gjenerale. – Nga kjo rrėnjė – ark- shqipe-illire, duke u bazuar me argumente tė sakta prej atyre etno-linguistike e deri tek ato leksikografike u formua edhe vet fjala – arkiv, arkiva, arkivore arkivi, arkivet, arkitekt-I-e-et-ėt, arkitektura, arkitektural-e, e deri tek emėrtimi mbi shkencėn – Arkeologji-a, arkeolog-u-e-et-ėt, arkeologjike, arkivore, arkimetri-a-ke, arkaike, arkan, Arkan, arkivol-I-e-et arka e tė vdekurit, Arkimed-I antroponom, aritmetikė, Arithmetikė, Arithmetika, arenė-arena, etj.

Vlenė kėtu tė theksohet me kuptim tė veēantė preokupimi nė gjurmime ethymologjike tė vet numrit – pra spjegimi I fjalės – numėr-numri pasi jemi tek fjala-emėr arithmetikė, ku ethymologjia e fjalės numėr-numri ėshtė me fillesėn – NU ēka nėnkuptojmė emrin e njeriut qė solli numrin-numrat themelor, gjendjen numerike, numratoren natyrale pas Pėrmbytjes sė Atllantidės nė Egjypt – a nė brigjet e Nillit NUMRI I NUHIT – NUMRI I N’UJIT, Noas. Kjo formė numerike (1,2,3…) e cila sot merret si emėrtim – numra arab ėshtė fuqimisht gjuha para Pėrmbytjes sė Atllantidės – mathematika e atllantėve illirian, ku vėrtetohet me spjegimin e vet emrit si antroponom, toponom dhe etnonom me Shqipėn e Vjetėr – llandi I atit – atllandi-atllanti – Atllantida.
Vet emėrtimin pėr fjalėn emėrtuese mathematikore numerike – Nuhi – N’uu, N’ujė, nga Uji (Noa, profet) – Nui (Noa) solli fjalėn – NUMĖR – emėrtim ky qė formulon pėcaktimin nominativ numerik dhe qė tėvona u ndanė: numrat arab dhe numrat romak!

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:46 am

Fjala shqipe arkė-arka, qė vet tregon kuptimi I emrit – ar+kė=arka – ar ka – ka ar – aty ka ar aty ku ka ar, aty ka thesar, ari - qė ruhet dhe gjėra tė ēmueshme si ari, materiale tė domosdoshme tė njeriut, pikėrisht fjala shqipe-illire – ARKA formoi emėrtimin e shkencės – Arkeologjia nė Linguistikėn Gjenerale pėrveē atyre emėrtimeve tė pėrmendura i.e.
Diftongu ar formoi edhe shumė antroponome, arab, Arabi-a, arabe, arabik-e, arabė, arabėt, ku vet emri arab vie nga emėrtimi antroponomik sipas gurit tė ēmueshėm – ar, ari - njeriu nga vendi I arit, njeriu nga toka qė ka shumė arė, ar, ari tė bardhė dhe ari tė zi (naftė), Toka e Arit = Arabia si toponom dhe etnonomi arab.
Gjithashtu etnonomi - aram, aramėt, aramike – tėvona etnonomi armen, armeni, armenėt – Armenia toponom, poashtu etnonomi argjentinas, Argjentina toponom, qė mund tė spjegohet me kuptimin e pamjes natyrore e njerėzore, si pamje argjendi, pėr shkak tė rrezatimit tė pjerrtė tė diellit, nė Amerikėn Jugore, si emėrtim specifik, pėr argjentinasit etj.

Kjo do tė thotė se Illirishtja tejkalon Indo-europianishten nė pėrmasa botėrore, ku lidhet me Thotishten – gjuhėn e Thotit – themeluesit tė hieroglifeve tė para botėrore – Thoti Skipe.
Diftongu ar nė bazė tė kuptimit pėr tė ēmuarit e diēkafes, qoftė materie, material, ide, ideologji, sfond kulture tė njeriut, ngritje profesionale e shkencore, ēmimi I njė vlere historike, shkencore, artistike, kulturore - formoi shumė fjalė tjera shumė tė rėndėsishme i.e. e botėroretė sotme siē janė: art-arti-artet, artistike, artikullim, artikull, artificial, artitektonik, artizanat, artizanat-I-e-et, artileri-a, Arthemidė – Artemidha (perėndia e arteve illire), ku vet emri Artemida spjegohet pėrmes shqipes arte + m’I + dha qė ka kuptimin m’I dha artet, perėndia e arteve ( arte=emėr, m’I=trajtė e shkurtė e pėremrit vetor tė shqipes, dha= folje shqipe – me dhanė, gege-toske).

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:46 am

Rrjedhimisht nė pikėpamje ethymologjike shqipe fjala art – si art pune, arti I punės – bukuria e punės, puna krijuese – arti, arti I krijimit, arti poetik, arti skenik, arti figurative, arti sculptural, arti arkitektonik, arti politeknik e krijoi fjalėn-rrėnje – ars – pėr pėrcaktimin e emrit arsim, arsimi, arsimtar-I-e-ėt, arsimimi, arsimore qė lidhet me fjalėn art si art I ngritjes edukative e kulturore tė njeriut ars – arsimi si ent I ngritjes dhe pėrsosjes e zhvillimit tė njohurive tė njeriut, mbi njeriun e botėn dhe natyrėn nė pėrgjithėsi universale.
Krejt, kjo lidhje etno-linguistike lidhet nė pėrmasa i.e. dhe botėrore, si ethymologji shqipe-illire-pellgazgjike, sa I pėrket kėtyre emėrtimeve, ngase vetėm Shqipja e thekson fono-morfologjitetin e fjalės – AR – ARI si emėr I tė ēmuarit material, shpirtėror, mendor, krijues, kultural, filozofik, psikofizik - tė vlerės sė tė bukurės, si kategori estetike - pėrjetshmėrisė sė bukurisė dhe qendresės kohore materiale e shpirtėrore, tė pėrsosjes dialektike tė materies dhe idesė nė natyrė. Kjo shprehje e ēmueshme, qė vėrteton enticitetin linguistik – si vlerė universale e njeriut, shihet dhe argumentohet nėpėrmjet fjalės – ar-ari, si vlerė e artė e pėrsosshmėrisė!
Shqipja I thotė arit – ar- ari.

Fillesa ar si diftong shqip-illiro-pellgazgjik formoi emra e pėrcaktime emėrtimesh nė tė gjitha fushat mė kryesore tė jetės sė njeriut dhe tė natyrės, qė vrojtohen nė kontekste tė shumėta lingistike, ku emrohen: vende, vendbanime, troje, ujėra, njerėz, perėndi, vegla pune, mjete lufte, armė, zeje, zanate, artizanate, mythe, symbole, poetikė, figura letrare, artistike, historike, shkencore juridiksione, (hidronome, botanome, etnonome, toponome, zoonome, bionome…). E pėr neve sot, poashtu edhe pėr botėn nė tėrėsi - ėshtė e ēuditshme se si dhe qysh mundet ethymologjikisht kjo Shqpja e Vjetėr, ka mundėsi spjegimi nė shumė fusha diturie – shqipja shpjegon antikuitetin. Gjuha pėrcakton Historinė

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Mon Nov 03, 2008 1:46 am

ETNONOMI – ARVAN - ARBAN – ARBĖRESH - SHQIPTAR
Diftongu arbėrisht ar – arb formoi fjalėn greke pėr shqiptarėt nė Greqi – arvan, si etnonom – arvan – arvnitas, ngase nuk iu qet goja tingullin b dhe nė vend tė emrit etnonom arban e thonė arvan – arvanitas – arvanitėt – arbanitėt - arbanėt nė token e tyre tė atdheut arbėror – nė krahnat Elimea, Orestida, Eordea, deri nė ujdhesat e detit Egje, duke pasqyruar njė lidhje kompakte arbėrore, nė krahinat Atika, Beotika, Lokrida, Morena, Pellagonia, nė Athinė e deri nėpėr ishujt: Eubea, Hidra, Speca, Sallamina, Kreta, Rodosi, nė Pelloponez, etj. Arvanitėt janė themeluesit e Greqisė moderne, pėrderisa Pellgazėt ishin themeluesit e antikės illire paragreke!
Fjala pellazg si pėrcaktim i emrit tė paraardhėsve tė illirėve dhe para-paraardhėsve tė shqiptarėve tė sotėm, pėr emėrtimin e ‘popullit tė pellgut tė ujit’ si popull mediterran, egjean, jonik, adriatik sot thohet nė gjuhėt greke-sllave me njė ndryshim morfologjik tė vet fjalės nga pellg nė pellag, ashtu sikur kur ėshtė fjala tek emėrtimi i tė kundėrtes sė emrit – pellg qė ėshtė – arkipellg – dhe thohet greqisht e sllavisht arkipellag.

Pėrderisa thirrėt ‘populli i pellgut tė ujit’ kjo fjalė PELLG-PELLGU si fjalė illire-pellgase, atėherė duhet tė hohet drejtė, sipas origjinės ethymologjike tė saj – PELLG – PELLGAS – PELLGAZĖT – PELLGANIA e jo pellazg, pellazgėt – Pellagonia. Kur dihet se vet fjala shtė shqipe-illire-pellgase pellg, pellgu i ujit, populli i pellgut tė ujit, pellgu-pellgjet. Poashtu edhe tek emri i kundėrt me kėtė fjalėn – pellg – qė sot thohet edhe nė shqipen gabimisht, me njė deformim morfologjik, duke u bazuar jo nė origjinėn e saktė reale tė emrit, por me theksim greko-sllav – arkipelag – qė duhet tė thohet – arkipellg, arkipellgu.
Si mund tė bėhet pellgu – pellag dhe arkipellgu – arkipelag, ashtu sikurse Pellgonia – Pellagonia. Shih, mu pėr kėtė deformim morfologjik edhe derisot nuk kaė mundur satktėsisht, ta pėrcaktojnė shkencėtarėt, linguistėt, historianėt – vet emrin – pellazg, duke e gjurmuar nė fjalėn e hershme pellgaze bulėz, bulėza, diēka qė bulėzon. Kjo theori shkencore na duket skeptike, nė mungesė tė rrgullimit tė mirėfilltė linguistik, e posaēėrisht atij morfologjik, kur dihet se fjala pellg e formon fjalėn pellgas, si fjalė e hershme pellgasgjike.
Etnonomi pellgas-pellgaz na jep kuptimin e vėrtetė tė emėrtimit tė ‘popullit tė pellgut tė ujit’ – e qė fjala pellgas pėr pellgasėt-pellgazėt – pellgazgjik – ėshtė krejtėsisht e drejtė tė thohet sipas rrjedhės ethymologjike tė saj.
Pellgazėt ndėrtuan Akropolin dhe janė arkitektėt e Pellgonisė (Pellagonisė) qė ishte emri i lashtė i tokės arbėrore illire-pellgazgjike. Ashtu, sikundėr edhe pasardhėsit e tyre, ishin arkitektėt e Konstantinipolit qytetit tė Konstantinit tė Madh - shqiptar i vėrtetuar shkencėrisht!


Shkrimi ėshtė pėrgatitur nga albanologu prof. Nezir Myrta (Drillon Gega)

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Fri Dec 05, 2008 9:52 am

rrėmjet (ARV gr. ARN turq.) janė tė asaj origjinale ARB tė fjalės sė njejtė - ARBANIA

pra: arv.arn.=arb (greqisht b=v, turqisht b=n

ARVANITOS ARNAUT - ARBANAS

ARVAN, ARVANITOS, ARVANIA greq.
ARNAN, ARNAUT, ARNAUTIA turq.
ĒAMERIA APO ARBANIA?



ARBAN, ARBANAS - ARBANIA shqip

por jo ēam, Ēamėria=Thyama, Kallamanis...po ARBAN, ARBANAS, ARBANIA

pra, rrėnjet:arv e arn - janė vet rrėnja ARB (b=v, b=n)

si fjala arvan-it, si ajo arna-ut, janė e njejta fjalė - arbanit, arbanas - qė skipohet, merret vesh, kuptohet - njeri i arės, njeri qė bėn arėn = arban, ban arė - Arbania(gege)

-bėn arė-arbėn - Arbėria (toske)

turqisht: arn - arna - arnaut (arnavut), Arnavutlia, ARNAUTIA

ARBANIA - ARVANITIA - ARNAUTIA e njejta fjalė nė tre gjuhėt: shqipe, greke, turke.

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Fri Dec 05, 2008 9:53 am

Emėrtimet e hershme ishin: shkaa (pėr servėt)e shkipe,(pėr shqiptarėt) apo ski, skit- skije, shkije, nga ku edhe kanė konceptin e tyre pėr gjuhėn (srp+ski=srpski) dhe emėrtimet pėr shqiptarėt: skipe, skipet skipetarėt - Skiperia

SHKAU (SERVI) E SHKABA(SHQIPJA, SHQIPTARI)

Ata na thirrnin neve - SHIFTAR-I (sot merret ofendim)
NA I THIRRNIM ATA - SHKA-SHKIJE (sot merret ofendim)

Por nuk janė kėto bash krejt nėnēmuese, ofenduese, por reale - servėt thonin - shiptar-shiftar- shiptari (shqiptarėt)

Kurse NA thonim - shkaa-shkiij-shkinė-shkina, shkijet - kur ata ishin skit-skitėt, por me theksimin e sotėm shqip (shkaa-shkau-shkinė-shkina-Shkinia

Kurse ata na thirrėn nga mesjeta - arbanas-arbanasi (srbi i arbanasi - Dimitrije Tucoviqi - servėt e shqiptarėt, libėr i tij, ku edhe vet Karagjorgjin atin serv, ai e nxierr me origjinė shqiptare nga Kelmendi, kelmendas i sllavizuar...ashtu sikundėr u sllavizuan shumė duka shqiptarė, shumė princėr shqiptar, qe nga Stefan Nemanja, e Batua - Ballsha, princi shqiptar...ballshajt...

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Fri Dec 05, 2008 9:56 am

Tė nderuar, tė gjitha toponomet, hidronomet nė Mal tė Zi janė me ethymologji shqipe, po edhe vet etninomi mal i zi, rrjedhė nga shqipja - malci, ku sufiksi - ci, formoj fjalėn crna, kjo - ci, qė edhe duhet tė thohet origjinal edhe shqip MALCI, malcor, e jo malėsi-a e malėsor-i - ėshtė njė kundėrshti fonetike e shqipes, qė u bė gjoja modernizim gjuhe... Kėtė sufiks - ci, e trajtoi edhe Millan Shufllai, ku dha njė kontribut tė madh historiografik. Mua pėr vete ma shumė mė pėlqen tė them Malci, malcor, se sa malėsi, malėsor dhe ėshtė ma origjinal shqip.

Koncepti - mali i zi, nė serb. crna gora, ka krejtsisht prejardhje shqipe, ashtu sikur kanė edhe krejt malazezėt, nipat e Skenderbeut, Ballshes etj. Fjala - crn-a=cii-zii dhe pikėrisht ai tingulli - c, formoi gjith intonomin - crn=zi dhe pikėrisht ai tingull nuk duhej tė zhdukej...edhe fjala e dytė e konceptit (mali i zi) - gora, vie nga fjala shqipe - guri (gor-gur), ashtu sikundėr kemi - pod gore-podgore, Podguri - rrethbjeshket e Burimit (Istogut), e pėrkeq e pėrdreq shumė linguist edhe tanė thonė se fjala - pod, ėshtė sllave, si edhe fjala - gore - ku ėshtė krejt gabim, se kėto dy fjalė: pod-i, gor-e janė krejt origjinalisht shqipe-illire, podi i gurit - Podguri, e pastaj e morėn si - podgorje (rrėnzėbjeshkė-a)!
Kėto dy fjalė - pod e gur, ishin nė Shqipen (arbanishten, illirishten e lashtė), kur asnjė sllav nuk ishte nė kėto troje qė janė sot! E sot shumė fjalė shqipe, vet do shqiptarzinj i vetquajnė fjalė sllave...kjo ėshtė e tmerrshme! Sepse janė shkolluar nė shkolla e univerzitete sllave, bashkėjetuar me ta, bashkfamiljar etj.
Krejt toponomet e hidronomet, antroponomet malazeze janė shqipe! Malazezėt janė tė fundmit illirian, qė u sllavizuan - ku krejt pak ndryshime gjenetike e kulturore kanė prej shqiptarėve atje - malcorve tė Malcisė!

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Fri Dec 05, 2008 10:00 am

GJUHĖT - HUNE E FINE



... shkrova njė shkrim spontan origjinal mjaftė tė qėlluar edhe nuk dij si me paska humbur gjatė postimit, por po mundohem ta rishkruaj pėrsėri...

grupi nordik i gjuhėve: norvege, svede e fine (norvegjishtja, suedishtja e finlandishtja) edhepse kanė ngjajshmėri me hungarishten, janė ma tė ndikuara nga linguistika gjermane, kuptohet ndikimi gjerman atje. Por vlenė tė theksohet se origjinaliteti i atyre gjuhėve qėndron dhe si (background) vėzhgohet historiku i lashtė, i qendreses sė atyre popujve nė disa kushte: klimatike, linguistike, historike e sociologjike, ku linguistika sociologjike jep prova, pėr imunitetin e atyre popujve pėrmes gjuhėve tė tyre - anipse ende nuk kemi burime tė sakta linguistike, qė diftojnė origjinėn e saktė, e mbijetesen linguistike nė veriun europian.

Fjalėt HUN E FIN sikur janė rrėnjė gjuhėsore shumė tė afėrta, ku pėrcaktojnė gati tė njejten gjenezė, a trung por qė ndikimet e mėdha gjermane, bėnė qė tė mbeten pėrzierje elementesh, e tė mbesin nė grupin e gjuhėve gjermanike. Kurse hunėt e Atilės, pushtuesit ma tė madh mongol
mbeten ma poshtė ndikimeve nordike gati tė tjetėrsuara - dhe pushtimet hune mongole, bėnė tėveten duke formuar edhe njė komb ballkanik - hungarez. Pra, origjina e emrit vie nga emri - HUN, emri i hunėve mongol, po gjuha pėsoi ndryshime tė shumėta nga ndikime tė kohės, e kjo mbeti njė shtyllė e veēantė linguistike, krahas asaj historike, duke u pėrballė me gjuhė e kulturė gjermanike nė njė anė, poashtu edhe me ndikime sllave nė anėn tjetėr. Sot bėj pyetje a janė hungarezėt sllav? Apo janė gjermanik apo janė - hun, hunėt e lashtė tė Atilas (mbretit tė tmerrshėm mongol)?

Lidhja linguistike hune - fine, ekziston si lidhje e lashtė qė pėrcakton qendresen e tyre pėrballė gjermanizimit e europianizimit - nė esencė, por nė sipėrfaqe duket diēka krejt tjetėr, qė studimet e mirėfillta edhepse u bėnė mbi historikun e atyre gjuhėve qė mbeten si grup nordik ashtu sikur ata popuj nordik (veriorė europian) - pėrsėri i shohė si studime sipėrfaqėsore- ku mungos origjinaliteti historik!

Geni e qendresa stoike historike, bėnė qė nordiket, po i quaj me njė fjalė, tė pėrballėn me kulturėn europiane - por nė esencė sot mbeti njė liri e tyre e veēantė, liri shumė e pėrkrahur nga dy blloqet lindje-perėndim, qė duket sikur njė top, maje e liberalizmit demokratik joveē europiane por edhe botėrore. Kėtė e them pėr shumė arsyera historike e deri edhe tek ato shkencore.

Bėra disa parabolla gjeometrike shkurt, po qė mbetet tė vijohet...

- Helsinku, qendėr homogjene politike europiane edhe botėrore, e pse bash u zgjodh Helsinku qendėr, se mbeti njė zonė debatike politike e historike neutrale europiane, por edhe botėrore nė raste tė veēanta...

Poashtu, Nobeli, pishtarėt shkencorė nė top-maje tė shkencės, qė nga themeluesi, apo shkaku i formimit tė atij institucioni botėror, qė ishte Alfred Noble, zbuluesi i dinamitit, ekspllozivit - ku nė atė top-maje shkencore, ēmohet krejt shkenca botėrore, e tė gjitha fushave historike e shkencore nė pėrgjithėsi... Shih, tash zbuluesi i dinamitit, eksplozivit - qendra e arritjeve shkencore e historike, nga dinamiti nė letėrsi, po ēka ėshtė ma kontestuese edhe Nobeli pėr Paqje?

Pse demokracia nordike ėshtė specifike? Gjegja kėrkon trajtim tjetėr theme. Por, nė lidhje gjuhėsore, finlandishtja, suedishtja, norvegjishtja, tregojnė degėzimin e tre gjuhėve, qė duken nga i njejti trung linguistik, a nė realitet njihen si gjuhė gjermanike! Po vet ata popuj e shkenca e tyre - ēka thonė pėr tė vėrteten historike tė atyre popujve? Apo duket si njė bardhėsi natyrore nordike e gati polare...pa shkronja qė origjinen e kanė shumė larg gjeografikisht... dhe pėr ballkanasin janė shumė tė panjohura...

Politizimi europian, ndryshimet pas luftėrave botėrore, nga mosbesimi politik - bėri qė tė krijohet njė vendbesim historik, nė mes tre faktorėve: lindje e perėndim e gjermanik nė mes tyre, qė dha elemente gjermanizimi.

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Fri Dec 05, 2008 10:06 am

VIJON

po unė e thashė edhe nė shkrimin qė kontestuat se - Fjalėt HUN E FIN sikur janė rrėnjė gjuhėsore shumė tė afėrta, ku pėrcaktojnė gati tė njejten gjenezė, a trung por qė ndikimet e mėdha gjermane, bėnė qė tė mbeten pėrzierje elementesh, e tė mbesin nė grupin e gjuhėve gjermanike. Kurse hunėt e Atilės, pushtuesit ma tė madh mongol
mbeten ma poshtė ndikimeve nordike gati tė tjetėrsuara - dhe pushtimet hune mongole, bėnė tėveten duke formuar edhe njė komb ballkanik - hungarez. Pra, origjina e emrit vie nga emri - HUN, emri i hunėve mongol, po gjuha pėsoi ndryshime tė shumėta nga ndikime tė kohės, e kjo mbeti njė shtyllė e veēantė linguistike, krahas asaj historike, duke u pėrballė me gjuhė e kulturė gjermanike nė njė anė, poashtu edhe me ndikime sllave nė anėn tjetėr. Sot bėj pyetje a janė hungarezėt sllav? Apo janė gjermanik apo janė - hun, hunėt e lashtė tė Atilas (mbretit tė tmerrshėm mongol)?

Lidhja linguistike hune - fine, ekziston si lidhje e lashtė qė pėrcakton qendresen e tyre pėrballė gjermanizimit e europianizimit - nė esencė, por nė sipėrfaqe duket diēka krejt tjetėr, qė studimet e mirėfillta edhepse u bėnė mbi historikun e atyre gjuhėve qė mbeten si grup nordik ashtu sikur ata popuj nordik (veriorė europian) - pėrsėri i shohė si studime sipėrfaqėsore- ku mungos origjinaliteti historik!

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Fri Dec 05, 2008 10:09 am

PREJARDHJA E EMRIT - EUROPA



EMRI EUROPA, EVROPA LIDHET ME EMRIN E PROFETIT HIBRAHIM-IBRAHIM

e skemat, pema linguistike, apo projektet linguistike siper kėru tė postuara (copy paste), ka me mijėra nė botė, nė Linguistiken Gjenerale, ku secila fuqi e kohės, ia pėrshtatė vetes vendin prioritar, dmth. secila pemė ėshtė politizuese, por ēka ėshtė drastike as ajo pema e gjuhėsisė nė shqip atje, nuk pėrkon me realitetin, anipse shqipen e vėn afėr vendit tė merituar.

Njė gjė unė kontestoj gjithkund e gjithmonė: pse kemi dy kuptime konceptesh 1. grupi i gjuhėve indo-europiane dhe gjuha indoeuropiane, apo indoeuropianishtja edhe shkenca qė merret me studimin e saj - indoeuropianistika? E gjermanėt e marrin indogermanistika, duke abstrahuar krejtsisht emrin (indo) duke dalur para indishtes. Kurse shkenca gjenerike europiane - europianistika, e thekson termin indo, si fillesė, e para...

Kurse unė mendoj me fakte se koncepti - indo-europiane, ėshtė njė kamoflazhė, mjergullė, pėr ta mbuluar njė tė vėrtetė krejt tjetėr - illiro-pellgazgjishten, e cila ėshtė baza, rrėnja e linguistikes indo-europiane, kurse pėrdit shkenca botėrore thotė se ''ekziston njė burim i pėrbashkėt i tė gjitha gjuhėve indo-europiane'' e kush ėshtė ai burim, nuk e thonė, anipse e dijnė fortmirė, se ėshtė illirishtja edhe kėsaj i thonė gjuhė e vdekur, tok me hittitishten, frigishten, latinishten etj...?

Pėrdeisa ka ekzistuar njė popull i madh perandori illire, qė kishte gjith Ballkanin tonė HILLIRIA, e na jemi pasardhėsit e illirėve, e edhe e flasim gjuhėn e tyre - pse illirishtja tė mbetet gjuhė e vdekur. Na mund tė mos e shkruajmė illirishten se kishte tjetėr alfabet e shkronja e shkrim, por na e flasim atė gjuhė madhore dhe illirishtja ėshtė Ama e Shqipes!

Shqipja ėshtė gjallė me shqiptarėt, pasardhėsit illirian-pellgazgjik!

PO DROJA EUROPIANE ĖSHTĖ: se po dual shqipja nėvendin e merituar, duhet ndrruar e gjithė historia e Evropes, ngase sipas studimeve tė mia, vet fjala europė, ėshtė evropa = jevropa = jevrejka = evreja, qė lidhet me emrin hevrej=hebrej=hebra=hibra lidhet me emrin Hibrahim, me emrin e profetit Hibrahim, ku kemi Hebron=Hibron=Hibra=Hibrahim! Mu pėr kėtė shkak themelor linguistik (ngase linguistika ndryshon krejt historinė e botės) edhe dredhuan fonetikisht emrin EVROPA nė EUROPA!!!

mars, 30.2008
nezir myrta

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Fri Dec 05, 2008 10:12 am

PREJARDHJA E EMRI - RUMANIA




RACA ROME ERDHI DHUNSHĖM NGA KARTAGJENA, TEK LATINĖT- ROMA E ROMAKĖT E PĖRCOLLĖN EDHE DERI TEK DAKIA ILLIRE, E TASH RUMANIA


Latinėt u bėnė romak, nga Kartagjena, e romakėt i bėnė rumunė dakėt!

Etninomi rom - rum-rumun - roman-romak janė e njejta gjė, i njeti kuptim ashtu sikurse edhe rom, romėt nė tokat shqiptare, qė i thirrin magjup, e ata veten herė magjup e herė rom... - Kurse etninomi magjup, dallon pakėz, se ėshtė egjyptas(magjup=megjyp=egjyp=egjyptas, racė qė pruni POASHTU DHUNSHĖM pushtuesi egjyptas Remziu i III-tė)- gati krejt ėshtė i njejti kuptim - por sa pėr tu dalluar roma (rromak), Roma-Rroma - gjoja ėshtė - rumun-Rumunia. Por kemi edhe toponomin Romania, qė ka po tė njejtin kuptim...

Etninomi rumun, n'daē thuaj - roman, romak - por pėr tu dalluar nga ai etninomi romak i Romes - kyfar rumuni i Rumunisė, ishte dak e toponomi ishte vendi - Dakia, qė ishte shtet illirian.

Pra rumun - Rumania
ishte
dak - Dakia - illire, qė u romanizua tėrėsisht nga pushtimi romak i Trajanit dhe pas pushtimeve sllave, u sllavizua, duke kaluar nga rraca illire, nė rromake, e pastaj sllave (po qė sllavėt nuk mund t'iu heqin tė zitė).

Kurse vet etninomi romak dhe toponomi vendi Roma, poashtu vie nga pėrzierja e rracės etrure-latine, me afrikanėt veriorė, nga luftat e Kartagjenes, ku princi kartagjenas Hanibali, e pushtoi gadishullin Apenine tėrėsisht e tmerrsisht dhe zhduku e shfarosi tė gjithė mashkujt, duke lėnė ushtri tė njėpasnjėshme afrikane dhe pas martesave tė dhunshme, nė fillim pushtimesh - tevona bėhet krejt e natyrshme dhe ndrrohet raca latine - nė racė rome - nga pėrzierja e gjakut afrikan e latin, qė ėshtė racė e mesme (as e bardhė as e zezė), po kjo raca e ardhme rome-romake, ku erdhi edhe tek etninomi - rom dhe toponomi, vendi Roma.

Dhe po kėta romak, me Trajanin, pas rėnies illire, pas pushtimit tė Dakisė illire, e ndryshuan gati krejt racėn illire nė racė romake edhe formuan etninomin - rumun (pėr tu dalluar nga etninomi romak) e vendi Rumania, pėr ndryshim nga Roma, Romania - por qė edhe kėshtu dikush i thirrė...

Pra, Kartagjena afrikano-veriore me mbretin Hanibalin, pushton tmerrshem Apeninet latine, sa edhe sot ėshtė njė moto e lashtė (Haniban antre portas romana - Hanibali para dyerve tė Romės), ku rrfen tmerrin e frikėn e latinėve nga Hanibali i tmerrshėm, ku u ndryshua etninomi latin, nė atė romak (as i bardhė as i zi, i mesėm, rom, zeshkan) EDHE tash ushtria romake pushton Dakinė, (Rumaninė) edhe ia ndrron gati krejtsisht racėn dake - nė rome -e bėhet rumun, etninomi pėr rumunėt - dakėt e hershėm...

etninomi - rom-romak, pėr Romėn edhe romun-rumun pėr Rumaninė ishte dhurata ndėshkuese e Hanibalit, nė dy gadishujt - Apenin e Ballkanik - ashtu sikundėr, po e njejta dhuratė ndėshkuese na vie edhe nga krahu tjetėr turk, pas pushtimeve otomane... tash shihen shenjat e tė dyve...
(01. prill.08 e nuk ėshtė rrėnė, po e vėrtetėSmile

poashtu rrjetlidhja www.arbitalia.it/cultura/interventi/nezir/myrta_... - 37k

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Fri Dec 05, 2008 10:36 am

http://forum.kosova.de/forum/archive/index.php/t-3646.html

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Tue Feb 17, 2009 4:07 am

Etimologjia e fjalės ROB dhe ROD



Se janė me ethymologji shqipe fjalėt ROD e ROB, kemi shumė dėshmi e fakte historike e linguistike, se janė fjalė parasllave, qė kur ishin e foleshin nė Ballkanin illirik, as kishte sllav aty.


Po kur do njeri me dalė rodit e sojit, nuk mund ta ndali askush edhe mund t'i quaj fjalė sllave edhe botėrisht. Sllavėt nuk u shtrinė vetėm mbi territoret shqiptare, por edhe mbi gjuhėn e kulturėn dardhane, duke e deformuar historiografikisht tėrė antroponominė, e toponomastiken e hidronominė dardhane, aq sa gatie zhduken edhe vet emrin - Dardhania.

Ēka pruan sllavėt nė dardhaninė antike, nga Karpatet? Kapela me strehė, argat korrtarė (srp-ski), derisa vonė nė shek.VI- VII-tė ER erdhen me zjarr dhe u shtrinė nė zemrėn e Dardhanisė, ndryshuan krejt emrat e qyteteve dardhane, moren gjuhė e kulturė, se asgjė nuk kishin Karpateve - nga fjalėt shqipe, formuan fjalėe fjalėformime, kompozita,qė dikush edhe i thekson me qejf - pa e dijtė se krejt rrėnjet e gjuhės serve janė illire-shqipe,bile edhe vet sufiksat e fjalėve, duke cekur edhe sufiksin - viq - ku shqipja e hershme, e kishte: Nemanjitt (tėt),me dy tt=q Gjonovitt (tėt), Qosovitt (tėt), e edhe sot nė pjesėn e Podgurit (Kosovė), si lokalizma mbiemrash thonė: Demovitt (Demajt), Tahirovitt (Tahirajt), Mujovitt (Mujajt), Salihovitt(Salihajt), Bajramovitt (Bajramajt) etj., ku pikėrisht nga ata dy tt, rrodhi nė gjuhėn serve - q. Erdhen tė parodėt dhe menduan se u bėnė rod, sepse fjala ROD, ishte dhe ėshtė brėnda gjuhės e kulturės shqiptare, ku edhe grekėt e morėn me sufiksin - os (Rodos), e nėse ende dikujt i duken ma rod shkijet - mua nuk mė duken, as janė.Shqiptarėt nė mos paēin zhvillim nga robėritė shekullore - janė ROD, e rodpasrodi pėrciellen vetitė e karakteret e hershme: guxim shqipje, mendjemprehtėsi, filozofi popullore, traditė shqiptare - ku edhe vet emri - TRADITĖ-A, vie nga rrėnjefjala shqipe - rod, tė rodit, t'rodit=troditė=traditė (tradition, tradita, tradicione, nė gjuhėt romane e gjermanike). Vetėm shqip thohet: tė rodit, jan tė rodit (sojit), t'rodit - me traditė!

A mundet dikush ta gjejė prejardhjen e fjalės TRADITA, nė ēdo gjuhė tjetėr?

Kurse fjala - ROB, rop (p=b), si vuajtje, repje lėkure nga puna e vėshtirė, ropje e deri tek -robzoti, rob shpije, robushtrie, roblufte, robbote etj...

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Sat Feb 21, 2009 11:41 am

Nezir Myrta / SKIPJA ILLIRE


STUDIME ETHYMOLOGJIKE


EMRAT: ILLIR, SKUPI, SKARDI, SKODRA - ILLIR, SHKUPI, SKARDI
(SHARRI), SHKODRA (ILLYR, SCUP, SCARD, SCODRA)


DYTINGULLORI - SK (SC) SKIPE, SKUPI, SKARDI, SKORDI, SKUTI, SKODRA, SKOTI, SKOCI

(SCIP-E, SCUP, SCARD, SCORD, SCUT, SCODRA, SCOC, SCOT)




HILLYRIUS



– Si e lidhin disa theoricient, fjalėn – illir, me fjalėn gjarpėr.

Studjuesit e kohėve tė shkuara, po edhe sipas theorisė sė illirologut ballkanas Aleksandėr Stipēeviqit,
illirolog kroat - dhanė disa theori shkencore lidhur me
pėrcaktimin e emrit illir, nga fjala – Hillyrius (illyrios), qė do tė
thotė – i lakueshėm, gjarpėror – S, duke e lidhur me fjalėn greke tė
lashtė – illyo, ashtu sikurse e nxierr edhe illirologu Aleksandėr
Stipēeviqi, duke u munduar ta spjegojė origjinėn linguistike tė emit –
illir, nė prothezė tė theksuar se prejardhja e illirėve lidhet me
gjarpėrin, me emrin – illyriana, si besim qė ka luajtė rol nė
religjionin illirian. Qė, sipas studjuesit gjėrman Otto Gruppe, nė
veprėn "Mythologie..." Mynchen, 1906, fq.358, i pari qė vuri nė dukje
njė theori tė tillė ku ethymologjia e emrit – illir, lidhet me
gjallesėn gjarpėri - "kjo fjalė greke – illyo=lakohet, kthehet".
Stipēeviqi vazhdon rreth emrit – illir: "filologu slloven, Karel
Oshtir, gjithashtu erdhi deri tek konkluzioni, ku nė kėtė emėr –
illir(illyr) fshehet gjarpėri. Vėrtetimin pėr kėtė e gjeti nė
argumentin qė ėshtė edhe mythi i madh mbi gjarpėrin tek Hititėt
indo-europian, e mbajti emrin e kuptimit tė njajtė." Sipas K. Oshtirit,
"ai gjarpėr ėshtė quajtė – illyriana dhe gjithashtu ėshtė vėshtirė, qė
nė pėrbėrjen e atij emrit, nuk shihet ngjashmėria me emrin - illir".

Kėshtuqė, theoritė e theoricientėt heshten pėr njė kohė, kur, iu shkoi
pėrshtati duke mos e njohur brėndėsinė ethymologjike tė emrit – illir,
sepse gjarpėri nė besimin fetar illirian, kulti totemik mbi gjarpėrin,
ishte vetėm njė cilėsi a veti e karakterit tė idhtė, tė sertė, tė
ashpėr, guximtar, tė rrebtė tė njeriut, si rr’feja n’beteja – guximi si
njė element psikik illirian. – Ndėrsa, ethymologjia e vėrtetė qėndron
nė pėrcaktimin e emrit – illir, nga fjala e hershme PIE – hill-i
(hyll-i), ill-yll, (me shėmangien e tokzanores – H,
indo-europiane-hindoeuropiane) - qė do ta pėrkufizojsha me shprehjen –
Llama e illit, drita e yllit.



Sot nė shqipen ballkanike, disa fjalė lidhur me kėtė rrėnje hyj, hyji,
hyjni, hyjnia, hyjneshė, hyjnesha-t, hyjnitė, hyjnore, hyjnike, Hyjnor,
Hyjnori, Hyjnorėt, i,e,tė hyjnueshme, hyjnueshėm - janė si emėrtime tė
shėnjta, hyjnore, ku edhe i pėrgjigjet fjala tjetėr shqipe poashtu –
shėnjt, Shėnjti, shėnjtėnit, shėnjtėri-a, shėnjtėritė, i,e,tė shėnjta,
shėnjtėrore, shėnjtėror, shėnjtėrore, (shėjt, shėjti, shėjnim-i, shėji,
me shėj, i shėjuem, gege-shqipe).
Sipas, studjuesit Niko Zhupaniqit, nė veprėn e tij ‘Etnologu’ 5-6/1933,
fq.100-101, thotė lidhur me prejardhjen e emrit illir: "njė paraqitje
ėshtė gati si naive (naivisht), por qė shpesh citohet, - arkeologu Qiro
Truhellka, sipas theorisė sė tij, thotė se emri ilir, mund tė spjegohet
pėrmes fjalės shqipe – ‘i lirė’.Pėrveē kėsaj kemi edhe mendime, qė emri
illir nuk ėshtė indo-europian, por paraindo-europian, i rrjedhes
mediterane ("pellgazgjike")- pellazgjike". Ky mendim na jep tė kuptojmė
se emri illir, shtrihet nė pėrmasa botėrore trekontinentale tė kohės sė
tij, duke rrjedhur nga rrėnja pellgazgjike dhe vet prejardhja shihet
kjartė – illiro-pellgazgjike, apo pellgazo-illire, sipas theorisė,
sepse, bota pėrjetoi disa pėrmbytje e fatkeqėsi natyrore, sėmundje
gjenerale shfarosėse - ku u shua gati tėrėsisht, por qė nė secilėn
fatkeqėsi, u ruajt fara e njeriut dhe filloi e rifilloi pėrsėri nga e
para, nga fillesa – si filli i jetės (qė na duket neve), apo – rifillim
jete!





SKUP - SKOP - SHKUP - SKOPJE


KUN - SKUN - SKUP - SKOP


Tė dy fjalėt – skup – skop, lidhen me gjuhėn kuniforme
illiro-pellgazgjike dhe kanė kuptimin e kunit e skopit (kuni e shkopi)
si fjalė tė para skipe (shqipe), nga Skipja e Parė me origjinė
linguistike kuniforme, tė cilat lidhen me kuptimin e drunit, njė copė
dru, njė copė shkop, qė ėshtė vet – kuni, nga i cili edhe u lind guha
kuniforme, si gjuhė e parė e folur skune-skipe, nga kuptimi
gjenealogjik linguistik, skun – qė do tė thotė, kuni i rrebtė, kuni
shkreptimė, si garpėri i dritės sė rrufesė, nė pėrcaktim tė
shpejtėsisė, ku lidhet me guximin e njeriut, si veti e karakter
specifik i veēantė psiko-fizik.
Tingulli – S, ka kuptimin e lėvizjes, skun - spejt (shpejtėsia), nė
formė lakore na jep hieroglifin rrufetar, gjarpėror, me shkrim si
shkrollė – kun – skun – e nga kjo formė shprehėse me konstitucionalitet
ilinguistik, na del nė shprehjen e fjalės - skrun – kuni shkrun – kuni
shkruan, shkrimi i shkrollės (shkronjes). Nga vetia e karakterit
shpėrthyes tė njeriut, nė aspekte tė ndryshme mėnēurie, diturie,
trimėrie, nė log a provė studimi edhe shkencor, rrodhi emėrtimi – skun,
i cili nga kuptimi i emrit – skop (shkop-i), me ndryshimin e tingullit
fundor – n=p, u formua emri – skup, skop, ku sot nė shqipen ėshtė –
Shkup, kurse nė sllavishtet – Skop (Skopje, Skoplje). Fjalėt rrėnje:
kun – kup – kip – kyp – kop, kur duhet tė vėhen nė lėvizje, nė
gjallėri, nė jetė, jetėsohen, gjallohen, zhvillohen - pėrmes fillesės,
tingullit – S – skun – skup – skip – skyp - skop – nga tė cilat rrėnje
fjalėsh rrodhėn emėrtimet: Skuni – Skipe (shqipe-Shqipja), edhe si
emėrtim pėrcaktimi i zogut tė qiellit, qė karakterizohen prej atij zogu
tė rrufeshėm, kėto vetitė e cilėsitė dhe karakteret e njeriut nė tokė,
me tė cilin emėr edhe u pėrcaktuan shqiptarėt, etnonomi shqiptar – skip
– skiptar, skiptari, Skipnia – Skipėria (Shqip – shqiptar – shqiptari –
Shqipnia, Shqipėria). Vlen tė theksojmė se me lindjen e grupit tė
tingujve shqip – pt, si pėrcaktim i shpejtėsisė, imunitetit, qėndresės
sė njeriut, pėrballimit kundėr ēfarėdo vėshtirėsie nė jetė, si njeri qė
nuk mund tė zhduket nė asnjė mėnyrė, sado tė egėr e barbare tė veprohet
mbi tė, kundėr tij – ky grup tingujsh – pt – dha disa fjalė e kompozita
i.e. sikurse janė: Ptolemeu, skipter, skiptar, kapter, monopter, tė
cilėt lidhen me kuptimin e pathyeshmėrisė, nga ato fjalėt kompozitat
PIE, me koncept tė pėrballimit, ekzistencės heroike, pamposhtėshmėrisė
etj., qė janė veti e shqiptarit – skuptarit – skiptarit – shqiptarit.

Tash, fjala – skun, me formimin e grupit fillestar tė dy tingujve – sk,
si formė skallimi, kapėrcimi, shkallė e ngritjes sė diturisė dhe
veprimit tė njeriut, si spikatje graduale psiko-fizike, zhvillim i
vetėdijes, pėr ta kapėrcyer primitivizmin, pėr tu ngritur pėrmes tė tė
menduarit dhe pėr tu bėrė zotėrues i tokės, mbijetues mbi tė gjitha
gjallesat tjera nė natyrė – ky skun, duhet tė vėhet edhe nė lėvizje
tjetėr, nė lėvizje shkrimi, sepse vetėm lėvizja gjallon, jetėson jep
vitalitet. Pėr tu arrjitur kjo formė e ngritjes sė vetėdijes, duhet
veprim konkret, e tė formohet pas gjuhės sė folur ajo gjuha e shkruar –
abeceja e parė. Pėr tu shkruar tingulli (pėrmes hieroglifit), duhet njė
forcė tjetėr tingullore e fjalės – skun – skup – skip – duke u lidhur
me atė fuqi qė bjen, bie, ajo qė Ra, nė kuptimin e rėnies – ra, (sipas
tė cilės edhe u formua besimi nė zotin Ra – u^ra – e cila ėshtė vet ura
lidhėse nė mes tė tė folurit dhe tė shkruarit tė gjuhės sė njeriut. E
pikėrisht kjo – ra, duhet tė krijojė vend nė fjalėn – skun-skup-skip,
menjėherė pas grupit dy tingujsh fillestarė – sk – tė krijohet njė – R
dhe tė formohet fjala tjetėr – sk(r)un – sk(r)up – sk(r)ip = skrun –
skrup – skrip, ku fjala – skrun, formoi fjalėn shqipe – shkrun,
shkruen-shkruan, ai qė shkruan, kuni qė shkrunė (shkruan), shkrim,
shkrimi, e deri tek formimi i fjalėformimeve tjera -
shkrimtar-i-e-ja-ėt, shkrime-t, shkrues-e-t, shkrimtore etj. Kurse,
duke u bazuar nė pjesėmarrjen e grupit tė dy tingujve – pt, rrodhi nga
– skrip = skript-i-e-et, skriptor-e-ja-et - skripti, shkrimi i
shkrollės nė abecenė e gjuhės dhe prej saj nė shkrimin e gjuhės nė
forma tė ndryshme tė shkrimit.

Mbase nė formimin e disa gjuhėve tė Lindjes, na formohet si gjuhė
e lashtė, ku u pėrdor nė vend tė grupit – pt, vetėm tingulli – t,
skrit, skriti, qė formoi gjuhėn e shkruar – sanskrit, san+skrit me
kuptimin shqip – sanskriti, san=sony = son=zon-i – qė do tė thotė –
shkrim i zanit (sanit-sonit-zonit)- san skrit – son skrit – zon shkrim
– zonshkrimi – zanshkrim-sanskrit.
Fjalėt: skun-shkrun, skroll (shkrollė), skoll (shkollė), skencė
(shkencė), spik (spika, spikatje, spikamė, i,e,tė spikatur), skall
(shkallė, gradė), skept (skeptik, skepticizėm), skard (skardi, Sharri),
skot (skoti, skotėt), skien (sciense-shkenca), skamp (shkamb-i), skab
(shkabė, shkaba-shqiponja), skan (skandi, skandėt), skulp (skulpturė)
etj., janė tė gjitha kėto fjalė tė njė gjuhe paraardhėse i.e. kuniforme
– skipe-illire pellgazgjike.

Vet fjala – kun, nga gjuha kuniforme u ngjallė me ngritje
audio-vizuale, pėrmes shkrimit tė shkrollės dhe nė gjuhėn e folur
kuniforme, merret si formė e hershme – kun – kunu^, qė sipas grupit tė
shqipes sė folur tė sotme, gjindet grupi – nd, si formė bashkėdyzimi dy
tingujsh nė njė tingull specifik, tė veēantė, qė nuk ėshtė nė shqipen e
shkruar – ku e forcon tingullin – n, nė fjalėn – kun(d), kun(d)u, dhe
na rrodhi fjala – kundu, e me shėmangien orale tė njerės zanore, tė
parės nė fjalė – u, - k’ndu, u formua fjala – k’ndu, dhe po ai tingull
– u, i shėmangur gjatė tė folurit, u ndryshua nga – u=ė, kėndu (e),
kėndim-i, kėndohet, gjuha qė kėndohet (flitet), gjuha qė lexohet,
leximi-kėndimi i gjuhės, ku kemi disa shprehje shqipe tė sotme – a din
me k’ndu librat,/ a din me ma k’ndu qet letėr, / k’ndimi asht punė e
madhe, / njeri i k’ndushėm (i dijtur), / a shkon ti me k’ndu n’shkollė,
/ nė kuptimin e leximit tė librit, letrės, mėsimit nė shkollė etj.

Vlen tė theksohet se vetėm tingulli – k, vertikal, si hieroglifi i
ngritjes mbi botė e jetė me vizion ardhmėrie – k, horizontal – kalė,
kali, kurse – k – vertikal – njeriu, ecja, kalimi, kalueshmėria,
tejkalimi i vėshtirėsive nė jetė, e kaluar, e kalueshme – vetėm ky
tingull, nga fjala – kun-i, mbeti nė formimin e emrit – kėnga, nga
fjala – k’ndim – kėndim-i-e-et, nga kuptimi i tė diturit tė leximit,
apo shkrim-leximit tė gjuhės – nė kuptimin oral zanor, tingullor,
kėndimi i asaj qė ėshtė mėsuar – kėnga – qė kemi tash, ndryshimin e
grupit bashkėformues morfologjik – nd, nė – ng, poashtu me njė tingull
theksimi nė shqipen e vjetėr – kon(g)a (skipe-illire) – ka^n(g)a
(gege-skipe)– kėnga (toske-skipe) – konga k’ndohet pėr dy fjalė –
shprehje e lashtė shqipe.
Toponomi – skup (skop) u formua nė bazė tė gjuhės shqipe, si
skipe-illire pellgazgjike – Shkup-i, (Skopje), i cili lidhet
territorialisht e kulturalisht si njė fjalė – emėrtim shqip, qė i takon
njė populli shqiptar edhe historikisht, si kryeqyteti i Dardhanisė
(shek.VI e.r.).

_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Orfe prej Sat Feb 21, 2009 11:48 am

SKUPI - SKARDI - SKUTI - SKODRA (SCUP - SKARD - SCUTI - SCODRA


Nė kėtė kontekst linguistik, socio-linguistik e historiko-linguistik,
bėjnė pjesė tre toponome tė njė gjuhe, kulture dhe historiografie –
skupi – skardi – skodra, tė cilat sot janė tė ndame nė tri shtete
politike padrejtėsisht dhe qė pėrbėjnė njė etnitet – shqiptar,
historikisht.
Toponomi – skardi qė sot ėshtė ruajtė historikisht, vetėm si njė
emėrtim mė shumė malor, se sa si etnonom, me emrin – sharr-i, i cili
shtrihet nė mes Kosovės sė sotme e Maqedonisė (Makedhonisė illire),
ėshtė mbetur si substrat i emrit tė fisit tė lavdishėm illiro-dardhan –
skordian (skordistėt) qė pėrbėnin gjithė territorin e sotėm tė Sėrbisė
qendore.


ETHYMOLOGJIA E EMRIT - SHKODĖR, SHKODRA



Me ardhjen e sllavėve nė Ballkan (shek.VI ER), filloi shtyemja etnologjike
e skordistėve kah deti Adriatik, me zhbimje tė spastrimeve etnike nga
sllavėt. Kėshtuqė, pas kryeqendres mbretėrore tė Dardhanisė – Shkupit,
e me rrudhjen demografike skordiste, nga Shkupi erdhi toponomi tjetėr i
shtyer dhunėshėm deri buzė Adriatikut – Skodra (Skutari), Shkodra. Se
sa kemi njė dallim linguistik fono-morfologjik nė mes tė kėtyre dy
emrave, toponome: Skardi e Skodra, kur kemi parasyshė, emėrtimin,
toponomin – skord (skordistėt), ndoshta edhe u bė ndonjė ndryshim
fonetik tė ndėrrimit tė vendit tė tingujve – rd, nė – dr,
respektivisht, nga skord, nė skodr, pėr tu larguar nga kuptimi i emrit
si etnonom – skordian, nė skodrian (shkodran).


Me te gjitha gjurmimet e
deritashme pėr ethymologjinė e emrit, toponomit – Shkodra (Shkodėr) ku
nė sllavishtet e kemi – Skadar, dhe ital. Skutari, duke filluar nga ato
theori, se fjala vjen me ethymologji shqipe tė fjalės – folje – shko,
poashtu edhe me theorinė se vie nga kuptimi i bashkimit tė dy degėve tė
Drinit, me domethėnien – shko n’Dri, nuk me duken si theori tė thella e
bindėse, por sikur janė ende kontestuese. I kemi dy toponome shumė tė
afėrta – skord – skodr (skodėr-Shkodėr), ku fjala – Shkodėr sipas njė
theorie lidhet edhe me fjalėn – kodėr, ku na jep njė tė vėrtetė
historiografike, respektivisht gjeo-linguistike, e cila lidhet me
kodrėn e Rozafatit, por, qė kuptimi i dyanshėm ndėrlidhet me fillesėn –
sko, e cila ėshtė vetėm njė alternom i fjalės rrėnje – ski (skip) – sko
(skop-je) – sku (skup-i, shkupi) – ska (Skard-i, Sharr-i) - dhe tė
gjitha lidhen kryekėput me fjalėn – skip – skipe – shqipe, si tokė e
vende tė Shqipes, toponome tė bijve tė shqipes – nga rrėnja e fjalės –
ski – skipe, nė rrėnjet tjera me disa ndryshime fonetike e sufiksale:
sko – skord, ska – skard, sko – skodr (skodėr). Tash a ėshtė fjala pėr
toponomin – Skodra apo Skorda (Shkodra, a Shkorda), qė ėshtė bėrė me
qėllim dallimi nga rrėnja – skord, tek skordistėt illirian. Pra na
mbetėt si ēėshtje linguistike e hapur, pasiqė disa theori shkencore
janė nė dispozicion linguistik dhe asnjera nuk e shpreh apo, spjegon
pėrcaktimin e saktė, si ethymologji e konstatuar definitivisht nė
mėnyrė shkencore.


Sipas theorisė sime, emri - shkodėr, Shkodra, pėrbėhet prej dy fjalėve
- skut(ė) dhe kodėr, tė cilat fshehen nė emrin - shkodėr, si fjalė
shumė tė hershme illire, skutė, skuta, ngushticė breg ujit (liqenit), e
si skutė adriatike, nga deti, vend i fshehur, citet, qytet antik nė
skutė, qė u quajt SCUTARI, si emėrtim i hershėm, qė u njoft edhe nga
antika greke e latine (romane), nė hartat e vjetra, pra nė hartografinė
e lashtė. Brėnda emrit - shkodėr, fshehet emri - skutė, skuta,
vendbanim me njė pėrshkrim timin SKUTA NĖN KODĖR edhe si emėrtim
SKUTARI (SKUTARI) vendbanim i fshehur, poashtu edhe lidhet me kodrėn e
Rozafatit tė sotėm legjendar, kėshtjella e Rozafatit, qėunė e lidhi me
shprehjen - FATI I ROZĖS, flijimi i gruas nė themelet
e kėshtjelles (kastelles, kashtelles, ku edhe kjo fjalėlidhet me fjalėn
- kastė-kashtė, si kėshtjella tė hershme prej kashtes sė kallamit, para
pėrdorimit tė gurit), pra FATI I ROZĖS SĖ FLIJUAR - ROZAFATI.

Lindet pyetja: si rrodhi, qė nga emėrtimi SKUTARI (SCUTARI), tė dali emėrtimi - SHKODRA
(SCODRA) dhe a kanė ndonjė lidhje ethymologjike tėpėrbashkėt, apo tė
ndryshme, kėta dy emra, si kompozitė apo fjalėformim, nė emrat -
scutari e scodra?

Shprehja ime - skuta nėn kodėr, e cila kodėr
u bė kėshtjellė, fortesė, fortifikatė e hershme, poashtu edhe si
shtetqytet i hershėm, pėrballė rrymave historike: greke, latine
(romake), bizantine, sllave et., si qendresė heroike kundėr armiqėve -
nga strategjitė pushtuese tė kohėrave, duke iu pėrballuar rrebesheve
armike, deri tek shpallja e vilajetit turk (krahinė e pushtuar, e ndarė
sikurse: Shkupi,Manastiri e Janina); kjo si shprehje SKUTA NĖN KODĖR, iu mishrua fonomorfologjikisht,
me kuptimin historik, e historiografik, qė ia dha kėshtjella dhe rrodhi SKUTARI
NĖ KODĖR - si ngritje heroike, qė shprehė qendresen stoike, deri edhe
kundėr malazezėve, e deri kur iu nda, iu coptua Malcia e Mbishkodres,
qė sot ende ėshtė nėn pushtim, nga ai pushtimi mbretėror, poashtu edhe
ish-jugosllav, e derisot ende nėn pushtimin malazias.

Emri -
Skutari i lidhur me emrin shqip - kodėr, formoi emėrtimin, SKODĖR, si
fjalėformim, kompozitė e ngjeshur, kompozitė morfemash, ku vėrehen
thellė brėnda dy morfema tė ngjitura aq dendur, sa krijuan edhe eufori
studjuesish tė derisotėm, qė shkruan pėr ethymologjinėe kėtij emri, si
toponom, duke i dhėnė kahje tė ndryshme ethymologjike. Emri - skutė,
skuta, u ngjesh me emrin - kodėr, kodra dhe rrodhi - SKODRA (SCODRA),
nga rrjedha kronologjike e emrit, a tė emrave - skuta-kodėr-scodėr-skodra-Shkodra
- SKUTARI - SKODRA - SHKODRA. Unė nuk jam absolut, ngase kemi disa
variante studimesh, pėr prejardhjen ethymologjike tėemrit - Shkodėr dhe
po ka, apo pati dikush tjetėr spjegim shkencor, mė tė fortė - ia japi
dorėn!




Toponomet shqipe: skupi, skardi, skordi e skodra, reflektojnė
njėkuptimshmėri gjeneaogjike tė njė populli tė lashtė nė vete, me njė
historiografi, qė nėnkuptohen sot territore kompakte tė njė populli
shqiptar.
Nga fjala shqipe – skop – shkop-i, u formua emėrtimi sllav pėr Shkupin
– Skopje, qė nuk ka kurrfarė mundėsie ethymologjike sllave, as si
emėrtim i tillė, skopje. Fjala skipe-illire – skop (skop) formoi shumė
fjalė e kompozita i.e. skopik-e, teleskop (dylbi nė shkop), mikroskop,
makrroskop, episkop etj., tė cilat lishen me fjalėn – skop-shkop edhe
si formė vizuale figurative e shikimit pėrmes njė shkopi tė zhbiruar,
si gyp, tytė, shkop cilindrik i zbrastė me thjerėza kristali zmadhuese,
qė nė realitet ishte me vetėm njė shkop – skop ( e tėvona u bė me dy
shkopa shikimi) – edhe si instrumente tė vendosura nė shkop-skop apo,
shkopinj, si mbajtėse.

Etnonomi – shkuptar (shkupjan) i sotėm, ėshtė realisht emėrtimi i
banorit tė Shkupit shqiptar, tė cilat lidhen me kuptimin e etnonomit –
shqiptar ( shkupjan, shkuptar, shkiptar-shqiptar), si i vetmi etnonom,
pėr njė citet skiptar (qytet shqiptar), ku vet fjala qytet nė shqipen e
vjetėr ishte – citet (qitet-qytet- citet-city, ang.), skuptar nga
citeti skiptar, qyteti buzė lumit Vardar – Vardarit illirian. Kurse nė
gjuhėn turke u thirr – Uskup, gjatė invazionit turk, Shkupi si
kryeqytet i Vilajetit tė Kosovės, tok me vilejetin e Shkodrės,
Manastirit e Janinės deri mė 1912, kur mbeti gjoja si pavarėsi e
Shqipėrisė me vetėm njė trung illirian buzė Adriatikut, nga sipėrfaqja
e territoreve shqipare prej 110 mijė km katrorė, iu aneksuan pa asnjė
tė drejtė njerėzore, shteteve fqinje joshqiptare mbi 81 mijė
km.katrore, toka shqiptare illire (Enciklopedia) dhe qė mė 1913,
kongresi londinez ia dha Sėrbisė e tėvona mė 1945, Maqedonisė, irjm, si
tregėti europiane me toka e territore shqiptare derisot mė 2001, gjoja
nė shekullin e milleniusin e ri.


_________________

Orfe
advancues
advancues

Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ETHYMOLOGJIA

Mesazh  Sponsored content Today at 1:33 pm


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi