Timo Flloko

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Timo Flloko

Mesazh  Nimfa prej Wed Nov 05, 2008 6:01 pm

Timo Flloko
Poezia, pasioni i heshtur

Mori udhėn e kthimit (prej Amerikės). Nė ditėt e pakta tė pritjes, pėr t’u shfaqur pas shumė kohėsh mungesė nė skenėn shqiptare, nė pritje tė hapjes sė spektaklit “Dua mė shumė Shqipėrinė” (nė 2001-shin), shkruajti vargje…Ishte njė pėrjetim i hedhur mbi ca zogj shtegtarė, tė cilin duhej ta mėsonte pėrmendėsh. E pėr ta mbajtur mend atė poezi, punoi plot dy javė.
Kur u u ngjit nė skenė, nuk e pohoi se ishte pikėrisht ai autori. Nuk e la Grabockėn, e as Gjebrenė ta zbulonin kėtė fakt. Kishte ndrotje, qė tė shfaqej ndryshe nė sytė e publikut. Atėherė nuk ishte ende gati pėr tė thyer tabunė. Mendonte…nėse do thuhej qė nė fillim se vargjet janė tė Timo Fllokos, njerėzit do tė ēuditeshin e nuk do arrinin tė dėgjonin vargjet qė ai kishte shkruar, enkas pėr atė mbrėmjė, enkas pėr ta. “Sa tė mendoheshin njerėzit nga na doli ky poet-thotė vetė ai-iku poezi”
Poezia mbeti anonime, nė atė natė. Por vetėm atėherė. Mė pas Pirro Ēako, nė njė bisedė krejt tė rastėsishme mėsoi tė fshehtėn e mikut tė tij, kur ai vetė i tha…do tė jap unė poezinė time pėr muzikėn qė ke. Kėshtu u realizua kėnga “Ylli im”. Me kėtė kėngė, emri i Timo Fllokos u shqiptua (sė pari) edhe si autor poezish. E pastaj edhe nė kėngėn “Pėr njė ēast mė ndali zemra” (E Rovena Dilos e Pirro Ēakos) e cila u kthye nė njė himn tė dashurisė. Pastaj edhe Ardit Gjebrea do tė relizonte “Pendesė” e “Kur ty nuk tė kam” mbi vargjet e Fllokos. Edhe Edmond Zhulali do tė realizonte “Pija qė deh”, edhe Shpėtim Saraēi “Flas me hėnėn”…kėshtuqė poezia nuk mund tė quhej mė sekreti i Timo Fllokos. Aktori e theu tabunė nė sytė e njerėzisė mbarė. Ndėrsa miqtė e vjetėr, ia kishin njohur me kohė kėtė pasion tė fshehur. Timo Flloko, edhe tani qė ėshtė lehtėsuar nga ēarja e kornizave tė ngurta, brenda tė cilave ishte detyruar tė futej nė kohėt kur nuk pranohej lehtė qė tė ishte aktor e tė bėnte poezi e tė shfaqej hapur me to, ndjen njė lloj “ngurimi” brenda vetes ndėrsa i kėrkon, tė flasė pėr kėtė pasion. Tani, kupton mė shumė se kurrė se njė kohė e atillė ia ka ushqyer krej padashje ndrotjen pėr tė qenė edhe ndryshe nė sytė e atyre qė tė kanė njohur si aktor. Njė kohė e atillė i ka mėsuar-“Ta ruaja poezinė si diēka private. Isha mėsuar t’i bėja vetes njė lloj autoēensure si tė thuash. Ndaj pasioni pėr poezinė ka qenė i dobėt e nuk ngrinte dot krye. Unė ua tregoja vetėm miqve tė mi ato qė krijoja”- Flloko shpjegon se nuk ėshtė ulur nė mėnyrė sistematike pėr tė shkruar poezi. Ndoshta sepse e dinte se nuk do mundej t’i botonte ato poezi, lodhej dhe e ndėrptiste lidhjen me atė pasion. E linte kohėn tė rridhte bashkė me pasionin e dukshėm…atė tė filmit. Pastaj, kur krijonte pauzat me sheshin e xhirimit derdhej sėrish ndėr vargje. Gjithsesi, nė ēdo kohė poezinė e quante si artin mė tė privliegjuar, qė e ruante me fanatizmė tė pacėnuaur brenda vetes-“ Sepse atė qė shkruan njerėzit ta lexojnė atėherė kur ti e ke pėrfundur, atėherė kur t’i i ke dhėnė formėn e duhur. Poezinė e ke nė dorė e nėse nuk tė pėlqen nuk ua jep tė tjerėve tė ta lexojnė. Ndėrsa kur shfaqesh nė skenė si aktor duhet tė krijosh emocione tė gjalla, tė drejtpėrdrejta e tė ruash nė ēdo herė nivelin profesional. Publikun e ke pėrballė dhe ai s’tė fal.” Pėr t’ju ruajtur gjykimit tė kėtij publiku, Flloko kishte vendosur tė ndryshonte pak e nga pak nė sytė e tyre. “Sot njė artist mund tė bėhet edhe poltikan, edhe biznesmen e kėshtu qė unė edhe unė mund tė bėhem poet. Nė fakt nuk kam ndėrment tė bėhem shkrimtar-pohon duke qeshur-por kjo ėshtė thjeshtė njė kapriēio e imja qė tregon dashurinė qė kam pėr poezinė. Ato poezi qė tashmė i kam shkruar e mes tyre dhe nja dy poema, dua t’i botoj nė njė libėr. Besoj se shumė shpejt do e realizoj kėtė gjė. Mundet pas kėsaj, nuk do shkruaj mė, e ndoshta do shkruaj prap e prap…ku i dihet”. Nuk e pėrcakton dot atė qė do tė ndodhė me kėtė pasion, ashtu si nuk jep dot arsyen se pse iu kthye kaq intensivisht nė kėto kohė-“E vemtja gjė qė mund tė them si shpejgim tė kėsaj ėshtė nevoja qė ndjen artisti pėr tė qenė i angazhuar nė ēdo kohė, aq mė shumė kur ėshtė nė pauza skenike. Pėr mua tė shkruarit ka qėnė si njė bashkėbisedim me veten e ndoshta sa herė qė shkruaj ndjej mė shumė nevojėn tė flas me Unin tim”. Kujton se njė bashkėbisedim i tillė ka nisur shumė e shumė vite mė parė…atėherė kur ai ishte njė djalosh, atėherė kur zgjohej qė nė mengjes pėr tė hedhur shpejt e shpejt nė letėr ca vargje e pėr tė ikur pastaj nė plazh me shokėt. Ishte fare i ri kur griste shumė poezi e tregime pa guxuar t’ua jepte miqve. Ndėrsa i kthehet tė kaluarės sė tij Flloko krijon bindjen se ndoshta qė nė atė moshė ka ndjerė t’i lėvrijė brenda vetes, poezia. E ndoshta, poezia i ka ushqyer mė pas dėshirėn pėr t’u bėrė aktor.

Timo Flloko…i njohur dhe i panjohur

Djaloshi endacak qė shkruante poezi e i griste pastaj… qė ėndėrronte tė bėhej pilot e ndėrroi mendje pastaj. Djaloshi qė kur nuk arriti tė hynte nė Fakultetin e Letėrsisė e iu drejtua Insititutit tė Arteve pastaj me mėdyshjen se ē’kėrkonte nė atė vend. Si i lindi mė pas dashuria pėr profesionin…Zhgėnjimi qė pėrsoi me Ēerēiz Topullin. Pse kishte njė xhaxha tė dėnuar u bė me njollė nė biografi. Shkėptuja katėr vjeēare i lodhur nga gjithēka….
Rikthimi nė shesh-xhirim pėr tė marrė kupėn e festivalit pastaj me “Vdekja e kalit”….Ikja drejt Amerikės dhe rikthimi. Mėdyshja e gjatė pėr Prometeun dhe rezultati i njė autoteastimi… Timo Flloko rrėfen jetėn dhe pasionin e tij tė hershėm


Djaloshi harrakat qė endej kuturu pa i zėnė kėmba dhe…djaloshi qė rrinte nė ēdo kohė pas babait pėr tė peshkuar…qė nuk arrinte tė ishte mė mirė se vėllai i madh nė mėsime, shumė shpejt mėsoi tė shtrohej nė sallėn e njė kinemaje. Me orė tė tėra hutohej pas filamve tė ndryshėm qė shfaqeshin nė atė ekran tė madh…Atėherė nuk kishte se si ta merrte me mend se shumė vite mė pas, nė po atė ekran tė tjerėt do shikonin filmat e tij.
Qė nė fėmijėri, do tė dashurohej pas atij ekrani tė madh, pas filmave e pas heronjve tė mėdhenj. Nisi tė imitonte nėpėr rrugėt e ngushta tė qytetit personazhet qė i mbeteshin nė kujtesė prej atij ekrani. Vishte pallto tė mėdha e stukej nėn to, pėr t’u dukur si njė burrė i madh…Vite mė pas, Timo Flloko, do tė kujtonte nė tė qeshur se ajo lojė fėmijėrie do tė ishte i pari ēast kur do i krijohej embrioni i ėndrrės pėr t’u bėrė aktor
Nė ato kohė, ishte poezia nė mendjen e tij e dėshira pėr t’u bėrė pilot. Ėndrra pėr pilotin iu shua pak e nga pak ndėrsa rritej e ndėrsa ndėrgjegjėsohej se do ishte mė mirė tė vazhdonte studimet pėr Letėrsi. Nuk ia dhanė asnjėherė atė tė drejtė studimi. I dhanė ekonomikun tė cilin nuk e pėlqente sepse e dinte mirė se nuk do mundej kurrė tė bėhej ekonomist. Nga ky udhėkryq gjeti mė pas udhėn drejt Institutit tė Lartė tė Arteve…nė ato banga kishte ndjerė mėdyshje. Shpesh herė kishte puetyr veten-Ē’dua unė kėtu- pastaj u dashurua me profesionin e pastaj nisi pak e nga pak tė bėhej aktor.
* * *
Ishte nė vitin e katėr tė kėtij Instituti kur realizoi deputimin e tij tė parė (serioz) nė filmin “Kur zbradhi njė ditė”. Njė vit mė pas interpretoi nė filmin “Malet me blerim mbuluar”. Nė po kėtė kohė u angazhua nė teatrin e tė rinjve pranė Insitutit ku dhe realizoi personazhet e para nė teatėr tek “Njė shok i klasės sonė”, “Midis dy njerėzve” etj…
Shumė shpjet u mėrzit me skenėn. Atėherė nuk e kuptonte qartė se pse i ndodhi kėshtu ndėrsa tani ėshtė i bindur se nėse do tė kishte pasur njė repertor tė pasur nė atė teatėr, nėse Shekspiri do tė ishte vėnė ndonjėherė, ai do tė kishte bėrė tė paumdurėn qė t’i rrinte afėr asaj skene. Ndėrsa me filmin kishte krijuar prej kohėsh njė lidhje tė fshehtė tė cilėn asgjė nuk mund t’ia kėpuste. Ndaj dhe qėndroi i lidhur me Institutin ku nisi tė punoj si pedagog. Do tė futej nė kėtė kohė nė “Shtigjet e luftės” nga ku do tė dilte shumė i sukseshėm me kostumin e Kanan Tafilit mbi vete. Pastaj do tė realizonte figurėn e mėsusesit tek “Lulėkuqet mbi mure”. Mė pas tek “Njeriu me top” do tė linte nė ekran njė tjetėr karakter qė u simpatizua nga shikuesit.
Nė vitin 1979 Timo Fllokos i lanė nė duar figurėn e heroit tė popullit, Ēerēiz Topullin. Asnjėherė nuk kishte besuar nė mrekullitė e kėsaj bote e megjithatė kjo iu duk njė mrekulli…tė cilėn nuk e shijoi shumė gjatė. Pasi e realizoi Ēerēizin tek “Liri a vdekje” u tėrhoq nė njė pauz katėr vjeēare.
Timo i rikthehet atyre kohėve e tregon se -“Pata njė dashuri tė madhe, tė panatyrshme pėr Ēerēizin sepse mė erdhi nė njė kohė kur unė po pėrjetoja njė situatė tė vėshtirė nga dėnimi i xhaxhait por u delizionova nga qėndrimi sipėrfaqėsor i kritikės ndaj kėtij personazhi. Nė kėtė kohė kuptova se kur do diēka me shpirt atėherė e humbet. Nė festivalin e atij viti nuk mora asnjė medalion ndėrsa isha i bindur qė personazhi ishte i arrirė. Nuk ėshtė se isha i etur pėr njė ēmim apo lavdi. Jo, nė ato kohė unė kisha nevojė pėr njė ridimensionim.” I refuzoi rolet qė i ofruan nė ato kohė sepse donte tė mbetej edhe pėr ca kohė me Ēerēizin. Pas 1983 do rikthehej me Ēeēenin tek “Nata e parė e lirisė” e po nė kėtė vit do tė realizonte dhe Vasil Shanton, personazh ky qė kaloi nė filtrat e Partistė. Nė festivalin e filmit tė vitit 1994 do tė merrte kupėn e atij festivali pikėrisht me Vasil Shanton.
* * *
Kur u rishfaq, pas asaj pauzės katėr vjeēare, kinematografia kishte hyrė nė njė 10 vjeēar tė ri ku temat kryesore do tė ishin ato tė realizmit socialist. Flloko luajti nė kėto kohė tek “Prilli i thyer”, tek “Rrethimi i vogėl” (me tė cilin mori kupėn e Festivalin nė vitin 1986), tek “Fillimi i vėshtirė”….Ca kohė mė pas u kthye imazhi i personazheve historik dhe ai do tė realizonte nė kėto kohė perosazhet e rinj tek “Njė vrasje nė gjueti”, “Binarėt”, “Balada e Kurbinit”, “Vdekja e kalit” dhe mė 1994 luan tek “Pėrdhunimi”. Nė Festivalin e filmit qė u organizua nė Tiranė nė 1995, Timo Flloko do tė merrte sėrish kupėn e festivalit. Kėtė herė pėr filmin “Vdekja e kalit”. Do tė nisnin trazirat e 1997-ės mė pas dhe bashkė me familjen e tij ai do tė nisej nė udhėtim drejt Amerikės, duke marrė me vete gjithė kujtimet e gjithė personazhet e jetės sė tij artistike nė disa kaseta vidioje e nė ca fotografi.
Nė udhėtim…
Atėherė, kur iku pėr tė mos ikur
Bashkė me Grabockėn e quajtėn (atėherė) si njė lėvizje tė nevojshme ikjen nga Shqipėria. Nė fillim e kishin menduar qė tė qėndronin fare pak, pastaj kohėt e vėshtira i detyruan tė qėndronin mė gjatė. “Aktorėt janė si ciganėt qė lėvizin sipas fluksit tė klimės sė punės. Sot pėr artistėt, bota ėshtė shumė e vogėl”-ky mendim u skalit nė mendjen e Fllokos, nė tre vitet e ikjes. E priste ditėn kur do nisej sėrish drejt Shqipėrisė dhe asnjėherė nuk mendonte qė tė mbetjet andej. Sepse nuk kishte ikur pėr tė ikur…Ishte festivali i fundit i filmit qė do e tėrhiqte nė kthimin mbrapa si antėtar i jurisė sė atij festivali. Pėr tė dytėn herė nė vendin e tij do e tėrhiqte spektakli “Dua mė shumė Shqipėrinė” nė tė cilin interpretoi poezinė e tij, pa e treguar se ėshtė ai autori. Atėherė do niste tė tregonte se ē’kishte ndodhur me tė nė Amerikė. Ndodhitė qė u tregonte miqve ishin pak a shumė kėto….
E dinte shumė mirė se nė Holliwud ishte vėshtirė tė fusėsh dhe hundėt e jo mė tė hysh i tėri. Por ai e synoi atė vend, gjithsesi, pėr njė pėrvojė mė shumė. Pasi realizoi rrolin e parė nė filmin “Wish master II” u regjistrua si anėtar nė Shoqatėn e Aktorėve tė Ekranit (Screen Actors Guild). E kaloi me sukses provėn dhe brenda dy vjetėve realizoi pesė rrole nė filmat “Angle’s Dance” (me J. Belushin), “Silk Stalkings” special “Guest star”, “Seven days” dhe “K-9 II”. Atje nė Holliud nuk i ndryshuan pikėpamjet e tij pėr filmin. Asnjėherė nuk e quajti mrekulli depėrtimin e tij nė atė botė kinematografike-“Atje tė gjithė synonin. Atje agjenti nuk tė thotė e more rolin por e more punėn. E dua Amerikėn sepse ajo mė dimensionoi pėrmasėn e tė ndjerit i lirė si idnivid dhe mė zhilloi konceptin mbi demokracinė. Ai vend mė mbrujti urrejten pėr vetėmburrjen. Jam i gatshėm tė pranoj mė mirė njė kritikė sesa njė vlerėsim tė skajshėm. Amerika tė bėn mė praktik tė bėn tė ndjehesh si gjithė tė tjetėr qė edhe ti bėn njė punė si gjithė tė tjėrėt. Shfaqja e punės sonė nė ekran e nė skenė ėshtė njė privilegj qė i ėshtė dhėnė profesionit tonė. Profesioni ynė na bėn mė evident se tė tjerėt ky ėshtė ndryshimi.”-tregon se atje ėshtė mahnitur nga thjeshtėsia e skajshme e starėve si Al Pacionos, Bred Pittit, James Ėoods… “Ata, supozoj se nuk merren me vlerėsime tavolinash siē e kemi ne zakon. Kėtu tek ne ndonjėherė krijohet njė klimė mardhėniesh tė pasinqerta mes krijeusve e kjo mė lė njė shije tė keqe. Ka pasur raste qė kolegėt fshihen e nuk kanė kurajon tė mė thonė diēka tė mirė ose tė keqe. Krahas vlerėsimeve pėr rrolin e Prometeut si shfaqje pas kaq e kaq vitesh nė skenė, pata nga disa, qėndrime tė ftohta dhe jo inkurajuese” –pohon Flloko

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜
avatar
Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 57
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Timo Flloko

Mesazh  Nimfa prej Wed Nov 05, 2008 6:01 pm

Atėherė kur u kthye pėr tė mos qėndruar
Para se ta pranonte Prometeun, nuk kishte menduar se do tė luante tetaėr nė kėto kohė por krejt ndryshe nga mė parė, kėtė herė e intrigopersonazhi i Kadaresė dhe propozimi i Kames. Edhe bashkėshortja e tij, Vera Grabocka e kishte nxitur. Lidhjen e saj me Kamen, pėr ta bindur Fllokon ta pranonte kėtė rrol, ai vetė do e qaunte mė pas si me shaka, njė komplot.
Edhe pse pati shumė ndėrhyrje tė forta, Flloko u mendua gjatė aq mė shumė pėr faktin se e dinte qė ai personazh i ishte besuar mė parė Ndriēim Xhepės.-“Nuk doja tė pranoja pa folur mė parė me Xhepėn-tregon Flloko-pasi bisedova me tė i thashė po, Gėzim Kames. Pranova ta bėja kėtė provė duke besuar nė aftėsinė e tij, nė ansamblin qė do e ndėrtonte kėtė vepėr brenda tė cilit ishte Ndrenika, Bulku, Pasha, Asqeriu etj.” Nė natėn e parė tė premierės nuk ėshtė ndjerė shumė i sugurtė nė suksesin e rrolit. Mungesa e administrimit tė kėsaj punėve, mosmarrvjeshjet me drejtorinė e TOB-it…e tė gjitha kėto i ndikuan shumė nė sigurinė e momentit tė parė tė premierės-“Puna nė skenėn e TOB-it nuk u bė pėrgjatė njė proēesi tė plotė e gradual e kjo mė bėri tė pasigurtė. Por gjithsesi kjo ndodhi vetėm nė natėn e parė. Mė pas shfaqja doli mirė edhe pse nuk kemi pasur kushte ideale por pėrkundrazi kushte qė vijnė gjithnjė e duke u keqėsuar qė po cėnojnė ēdo herė e mė shumė nivelin artistik e i krijojnė probleme aktorit.”-mbėrthyer nė tė gjitha kėro shqetėsime, kuptoi se Proemteu ishte, gjithsesi, njė rol qė i bėri atij njė lloj autotestimi. “Aq sa mundet tė gjykoj, tani qė shfaqja ka mbaruar-pohon ai-jam i bindur se jam nė nivleet e tija profesionale si aktor teatri. Njė aktor filmi e ka shumė tė thjeshtė tė qenurin natyral e tė bėj tė natyrshmin nė skenė.” Veē kėsaj, Flloko pohon se ka bėrė mjaft mirė qė e pranoi Prometeun dhe i jep tė drejtė jo vetėm Verės, bashkėshortes sė tij, regjisorit Kame por dhe gjithė publikut qė e ka parė nė skenė.
Nuk ėshte hera e parė kjo, qė Flloko nuk e pendohet pėr atė qė ka pranuar sepse-“Pėr rrolin qė marr nė duar punoj shumė seriozisht brenda kohės qė kam nė dispozicion. E kam mėsuar veten qė tė pėrballem edhe me dėshtimin e tė mos ia hedh kurrė fajin pakujdesisė sime edhe pse nuk mbetem asnjėherė i kėnaqur me atė ē’kam bėrė. Jam njė njeri qė s’e pėlqej veten shumė si aktor. Mė pėlqejnė, pėrveē aktorėve tė brezit tė artė tė traditės edhe Robert Ndrenika, Bujar Lako, Ndriēim Xhepa, Yllka Mujo, Luiza Xhuvani...” Kur e kishte mbaruar Preometeun, mėdyshja qė kishte ndjerė mė parė pėr tė, i kujtoi Fllokos kohėn kur Anagnosti i propozoi rrolin e mėsuesit tek “Lulėkuqet mbi mure”. Flloko nuk kishte dashur ta pranonte sepse i dukej skematik ai personazh. Atėherė as Grabocka, e cila siē e pohon vetė ai, ka marrė pėrherė pjesė shpirtėrisht nė krijimtarinė e tij… nuk e kishte nxitur. “Tė tilla mėdyshje janė tė natyrshme dhe ndodhin shpesh tek ne artistėt” –shton Flloko duke pohuar mė pas se mė nė fund Anganosti e kishte bindur pėr rrolin e mėsuesit.
Sėrish nė udhėtim…
Kur i dha dorėn e fundit Prometeut, u nis sėrish drejt Amerikės. Kishte dhe njė rrol tjetqėr andej, pėrtej kufijve…rrolin e njė shqiptari me origjinė nga Kosova (qė jetonte nė Amerikė) nė filmin “Stay awake”. Ndėrsa kėtej kufijve, u bė kohė e gjatė qė pret tė luajė nė filmin e regjisorit Kujtim Ēashku, rrolin e njė bosi tė medias televizive qė nė kohėn e ndryshimeve tė sistemit kryen veprime deri edhe nė ato mė kriminalet. Nė udhėtimet e herė pas hereshme Timo Flloko do tė mund tė realizojė rrolet qė i kanė lėnė nė dorė kėndej dhe andej kufijve. Domethėnė mbetet-“Endacak”…nėnqesh ai.

Pėrkushtim xhaxhait
“Vdekja e kalit” mbrujtur me ndjesinė e fajit
Sa e kishte lexuar skenarin e atij filmi, e i kishte pranuar menjėherė regjosorit Kumbaro. Rroli e tėrhoqi fuqishėm nga ana artistike. Dhe fitoi kupėn e festivalit me atė film- “Shpesh herė ėshtė i pashpjegueshėm suksesi por ndonjėherė fati tė ndillet dhe dėshira tė pėrqaset pėr tė realizuar njė rrol pėr tė cilin ti ke brenda vetes njė realitet tė vėrtetė shumė tė ngjashėm me atė qė duhet tė ndėrtosh nė film”-Timo Flloko kur e pranoi “Vdekjen e kalit” ndjeu njė motiv tė fortė brenda vetes…qė t’ia kushtonte xhaxhait tė tij, atė rrol, prof K. Fllokos (tė cilin e dėnuan)-“Edhe sot qė kanė kaluar shumė vite unė e kam akoma ndjesinė e fajit qė nuk i shkova dot nė burg dhe s’pata dot mundėsinė nė ato kohė qė t’i qėndroja pranė e ta mbėshtesja moralisht. Rroli qė kisha tek “Vdekja e kalit ėshtė njė provė ndjese ndaj kujtimit tė tij”

_________________


.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …
˜"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"°••ŗ°"˜Øؘ"° ••ŗ˜
avatar
Nimfa
Administator
Administator

Numri i postimeve : 4292
Age : 57
Registration date : 27/05/2008

Shiko profilin e anėtarit http://radio.allgoo.net/portal.htm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi