KRIJUESIT E ARTIT DHE LETĖRSISĖ SHQIPTARE NĖ GJERMANI

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

KRIJUESIT E ARTIT DHE LETĖRSISĖ SHQIPTARE NĖ GJERMANI

Mesazh  shaban cakolli prej Fri May 08, 2009 10:43 pm

KRIJUESIT E ARTIT DHE LETERSISE SHQIPTARE NE GJERMANI GJITHENJE MA AFER PUBLIKUT
Nga Asllan Dibrani

Grupi i krijusve shqiptarė para perfundimit te takimit letrar

Grupi i krijusve shqiptarė para perfundimit te takimit letrar

Krijuesit shqiptar nė Gjermani po e ngisin gjithnjė imazhin e vet drejt nje strategjie te mirėfillt ne fushėn e kulturės dhe tė artit me njė krijimtari tėrheqėse pėr lexuesit shqiptar dhe tė atij gjermane!

Lidhja e Shkimtarėve dhe Artistėve Shqiptar nė Gjermani ėshtė vazhdimisht nė rrjedha te njė ser aktivitetesh qė nga krijimi i sajė para dy vitesh.Lidhja e Shkrimtarėve Artistėve dhe Krijuesve Shqiptar nė Gjermani shpesh herė gjatė kėsaje periudhe ka dalė para publikut me promovime librash,takime letrare,manifestime kulturore ,perkujtime dėshmorėsh manifestime tė datave me karakter kombėtar e tė tjera.Aktiviteti i tyre sikur ka marre njė frymė tradicionale tė zhvillimit tė kultivimit tė krijimtarisė sė tyre nė mėrgim.Njė takim i radhės u mbajt edhe me datėn 2 Maj nė qytetin Koblenz tė Gjermanisė ,njė orė letrare nė kuadrin e se cilės u bė edhe promovimi i librit ma te ri”Prekja e endrrės” e poetit Hasan Qyqalla.Vėllezėrit Gjoni themelues te shoqatės “Stublla” tė emerrtuar me toponomin e fshatit te tyre nga Stublla e Kosovės ishin edhe vitin e kaluar nikoqirėt e orės letrare po me tė njėjten datė ,nė bashkeorganizim me Lidhjen e Shkrimtarėve dhe Artistėve shqiptar nė Gjermani dhanė kontribute edhe kėsaj here pėr ta bėrė realitet moton, takime letrare tradicionale nė Koblenz tė Gjermanisė. Ishte ora 18 e ditės sė shtunde ku qindra artdashės kishin udhėtuar me qindra kilometra por pati pjesmarrės edhe nga Kosova dhe nga shtetet tjera tė Europės, ku shqiptarėt janė tė pėrqendruar si emigrant. Fillimisht programi filloj me intonimin e himnit kombėtar te tė dy shteteve , atij te Kosovės dhe te Shqipėrisė rrespektivisht himnin kombėtar. Programin e hapi zonja Alma Papamihali antare e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve Shqiptar nė Gjermani me ē`rast shpalosi dhe prezentoj renditjen e programit,ku ndėr te tjera pėrshendeti pavaresinė e Kosoves ,pranimin e Shqiperisė nė Nato dhe dorzimin e aplikimit te hyrjes sė Shqiperisė nė Bashkesinė Europiane. Nga zonja Papamihali u propozua tė mbahet njė minutė heshtje pėr ti nderuar tė gjithė dėshmorėt e kombit dhe pastaj skenen i la arsimtarit dhe nje aktivisti tė dalluar, zotit Sejdi Gashit i cili u prezentua me njė skenar filmik tė ngjarjeve kombėtare qė nga shpallja e pavarėsisė sė Shqiperisė dhe ndarja e sajė nga sundimi turk,ishte e prezentuar edhe lufta e dytė botėrore dhe sakrificat shqiptare tė asajė periudhe,me pas nga fotografi dhe mbishkrime tė kėtyre periudhave, ishin edhe nghjarjet e vitit 1981 qė ishin ngjarėjet ma te organizuara kombetare pėr ti fut shqiptarėt e Kosovės drejt aspiratave pėrfundimtare pėr t`u ēliruar nga okupatori serbo-sllav.Ato ngjarėje janė dhe do te mbesin tek populli shqiptare ndėr ma te lavdishmet sepse u bėnė zėdhėnėse dhe flamurtare pėr ti pėrmiresuar gabimet e historisė sė luftės sė dytė botrore, qe padretėsishe Kosova mbeti nėn sundimin e Jugosllavise artificiale me ē`rast themelet e ish Jugosllavise u rrėnuan po nga kėto ngjarėje. Skenari i filmit la mbresa perkujtuese me dėshmi tė theksuara deri tė ngjarėjet e fundit tė shpalljen e pavaresise sė Kosovės . Pastaj fjalėn e mori z. Naser Halili i cili i pėrshėndeti tė pranishmit nė emėr tė Lidhjes se Shkrimtarėve dhe Artistėve Shqiptar nė Gjermani si sekretar i kėsaj shoqate dhe pėrgezoj promovimin e librit tė ri nga poeti Hasan Qyqalla.Ma vone fjalėn pėrshendetėse e morėn edhe pėrfaqesuesit e partisė demokratike z.Sadri Lata dhe antari i lidhjes demokratike z.Ejup Shala. Zoti Nikolle Gjoni kryetar i shoqatės “Stublla “ i pėrgėzoj tė pranishmit e orės letrare dhe mysafiėrt duke i ftuar dhe pėr takime tė tjera me karakter kulturor. Pas fjaės pėrshėndetėse tė lartpermendurve , tubimi kaloj nė fazėn e promovimit te librit. Mbi vlerat e kėtij libri foli poeti Dibran Demaku ku theksoj se ėshtė njė libėr i vlerave tė larta te tė shprehurit e vargjeve me tematike dhe figuracione me njjė koloritet tė gjithėmbarėshem, duke u prekur ndjenjat e autorit ndaj atėdheut dhe nda aspiratave tona kombetare .Edhe vet autori bėri recitimin e dy poezive tė shkėputura nga libri “Prekja e ėndrės” poezinė e parė me titull njohja me “Elin nga Ēamėria” dhe poezinė e fundit tė librit me titull” Prekja e ėndrrės”ku u emėtua edhe titulli i librit ma tė ri i poetit Hasan Qyqallės,pas botimit tė dy librave tė ma herėshme me poezi,me titull “Dua tė vdes shqip”botuar ne 2004 dhe “Robi i lirisė” botuar nė vitiv 2007. Nė vazhdim tė programit u shpall edhe konkursi letrar qė do tė prezetohen para publikut me vargjet e veta poetėt pjesėmarrės nė sallė. Para se te fillonte prezentimi i poetėve z.Papamihali ftoj ne skenė antarėt e jurisė pėr vlerėsimin dhe ndarjen e ēmimeve ,poetin Sarė Gjergji antar i Lidhjes sė Shkrimtarė tė Kosovės dhe mysafir nga Kosova i ardhur enkas pėr kėtė takim ,Asllan Dibranin anėtar i kryesisė sė Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve shqiptar nė Gjermani dhe piktor nga Shtutgardi ,si dhe Sadri Lata pėrfaqesues i PDK ne Gjermani. Konkurimi i i pjesmarrėsve ishte me sa vijon:Kastriot Ferizi u prezentua me poezitė “Lulja e bozhurit”dhe e “E ndaluara”,Dibran Demaku me poezitė “Kosova po del ne vete” dhe poezinė kushtuar” Jasharėve pėr rezistencėn heroike ndaj atėdheut” .Sadik Krasniqi me poezinė “Unazė dheu”Alma Papamihali u prezentua me poezitė “Kur martohesh me poet”dhe “Gjuhė shqipe kamė nė vete”,Pal sokoli “Amanet Drinit” u prezentua edhe Sevėme Preteni e cila interpretoj dy poezi tė veta pėr pavaresinė e Kosovės etj.Mbresa tė veēanta la tė publiku edhe prezenca e njė poetje gjermane Heike Schölman qė jetonte nė rrethin e Hanoverit dhe kishte udhėtuar mbi 300 kilometra pėr t`ju bashkuar kėtij takimi letrar e cila interpretoj poezitė e saja ne gjuhėn gjermane. Pasi pėrfundoj konkurimi i pjesmarrėsve pėr poezitė ma tė mira, jurisė i mbeti qė ti ndajė ēmimet e ma tė mirėve dhe sipas vleresimit te jurisė ēmimi i pare i takoj poetes Alma Papamihalit, ēmimi i dytė ju nda Sevėme Pretenit dhe ēmimi i tret poetit Pal Sokolit.Ndėrsa me ēmimin e publikut u shpėrblyen, poetja gjermane Heike Schölman dhe Kastriot Ferizi.Nė fund anėtari i jurisė Asllan Dibrani i pėrshendeti tė pranishmit dhe bėrė njė analizė letrare tė kėtyre poezive tė pjesmarrėsve tė interpretuara para publikut,duke theksuar se vėrtet e kishim vėshtire ti ndajmė shpėrblimet por i ndamė ashtu sipas vlersimit tonė dhe iu uroj suksese nė tė ardhėmen, sepse vargjėt dhe krijimtaria e mergimtarėve tanė do tė jetė njė pjesė ekulturės artit dhe historisė qė po e lėmė pas vetes pėr brezat e ma vonshėm.

Reportazh i shkruar me daten 07.05,2009

nė Shtutgard nga Asllan Dibrani

Grupi i krijusve shqiptarpo perfundimit te takimit letrar

Pamje nga publiku ne kėtė takim
Hasan Qyqalla autori i librit

Alma Papamihali fituese e ēmimit te parė

Sevėme Preteni majtas me grupin e poeteve fituese e ēmimit te dytė

Pal Sokoli fitues i ēmimit tė tretė

Poetja gjermane Heike Schölman qė fitoj ēmimin nga publiku

Kastriot Ferizi poet fitues i ēmimit nga publiku

Anėtarė e jurisė Sarė Gjergji Asllan Dibrani dhe Sadri Lata

Dibran Demaku, poet

shaban cakolli
advancues
advancues

Numri i postimeve : 606
Registration date : 12/08/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi